Lėšų negavo jokie pilotiniai projektai
„ECO-Life“ komandai ypač apmaudu dėl to, kad Aplinkos ministerija nepanoro skirti projektui KKP lėšų. „Buvo planuojama, kad 2010–2012 metais iš KKP bus suteikta lėšų ir demonstraciniams pasyviųjų namų projektams, bet jos pragulėjo, ir jokie pilotiniai projektai taip ir nestartavo, – sakė V. Šarka. – Pastarajame KKP posėdyje 2014 sausį, pavyzdžiui, buvo sakyta, kad dar yra 10 mln. litų tokios rūšies projektams. O tada šie pinigai buvo skirti tipinei modernizacijai. Nors dar niekas nėra atsakęs, ar kas nors yra apskaičiavęs, kiek laimima minimaliai modernizuojant pastatus ir kiek būtų galima laimėti pasirinkus didesnį nei D ar C klasės energinį efektyvumą garantuojančius projektus. Niekas negali atsakyti, kokį rezultatą po 3–5 ar daugiau metų turėsime tūkstančiuose pagal tipinius sprendimus modernizuotų namų, kompleksiškai nesprendžiant vėdinimo klausimų, ne visuomet užtikrinant kokybišką minimalių reikalavimų fasadų, stogų, langų ar šildymo sistemų įrengimą.
Kiek kainuos energija po modernizacijos, kai per metus vienam kvadratiniam metrui teks 90–120 kWh? Ką darysime, kai dar net neįpusėjus 27 000 modernizacijos laukiančių daugiabučių pastatų atnaujinimui pirmieji 2007–2014 metais modernizuoti namai vėl atsistos į eilę, tik jau turėdami kitokių lūkesčių ir problemų? Ką darysime su vis didėjančiais kvėpavimo ligų, alergijos ir kitais galbūt su gyvenamosios aplinkos kokybe susijusiais susirgimais, su vis augančiomis gydymo sąnaudomis? Ar kas nors užduoda šiuos klausimus vykdant masinę modernizaciją, ar atlieka tyrimus, stebėjimus?“
12 mln. litų projektui, kuris turėjo būti vienintelis Baltijos šalyse demonstracinis modernizacijos projektas, vykdomas remiantis moksliniais tyrimais, garantuojantis poprojektinę stebėseną – „ECO-Life“ iniciatoriams tai neatrodo pinigų švaistymas.
Projekte dirbusios VGTU mokslininkų grupės narys G. Šiupšinskas svarsto, kad „ECO-Life“ nepasisekė ir todėl, kad kai buvo varstomos ministerijos durys, tuometė valdžia buvo neseniai pradėjusi darbus. „Norint pasinaudoti visomis galimybėmis rasti finansavimo šaltinių, irgi reikia patirties“, – sakė G. Šiupšinskas.
Ragina rūpintis nuolatine klaidų ir perspektyvų analize
Buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius V. Šarka šiandien ne mažiau tvirtai tiki demonstracinių projektų naudingumu: „Gerai, kad pavyko užsukti tipinės renovacijos procesą, bet reikia jį analizuoti, gerinti projektus. Mes neturime jokių duomenų, ar tinkamai išleidžiami tie milijardai. Taip, kai kuriems daugiabučiams pasiseka. Bet jau dabar yra ir akivaizdžių blogų pavyzdžių. Reikia vykdyti demonstracinius projektus, daryti mokslinius tyrimus, aiškintis visus aspektus: ar namai šiltinami tinkamai, ar tinkamai sprendžiami ir ar išvis sprendžiami pelėsio, kokybės, ilgaamžiškumo klausimai. Į projektus reikia įtraukti asocijuotas struktūras, pasinaudoti statinio informacinio modeliavimo galimybėmis. Visi tie darbai tikrai nėra kosminės technologijos, kaip kartais mums replikuodavo. Tai projektai, leidžiantys atsakyti į klausimą – ką daugiau galima padaryti ir kiek tai kainuos? Turime mokytis iš turtingų šalių: Skandinavijos, Vokietijos, Austrijos. Jos ir yra turtingos, nes planuoja ir investuoja į ateitį.“
V. Šarkos nuomone, būtų išmintinga šiems darbams atiduoti bent 10 proc.
