TĘSINYS: Birštono miesto savivaldybė sudėjo ginklus – po maždaug penkerių metų pastangų pripažino, kad miestas negali toliau dalyvauti tarptautiniame demonstraciniame projekte „ECO-Life“ (http://www.ecolife-project.eu), turėjusiame tapti kelrodžiu ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių miestams, ieškantiems pažangių, racionalių kvartalinės renovacijos energetikos sprendinių.
Nei objektyvios informacijos, nei garantijų
Prieš apsispręsdami dėl renovacijos tikrai daugelis stengiasi pasiteirauti renovacijos pionierių patirties. Bėda ta, atkreipia dėmesį daugelis specialistų, kad dažnas gyventojas nė nežino, kokio lygio komfortą atliekant modernizaciją galima pasiekti, tad ir kliautis jau įgyvendinusiųjų renovaciją rekomendacijomis ne visada patikima.
Svarbius sprendimus priimantys daugiabučių gyventojai negali gauti ne tik išties objektyvios informacijos apie tam tikrų technologijų taikymo racionalumą. D. Biekšą stebina tai, kad gyventojai iš esmės negauna jokių garantijų dėl renovacijos rezultatų. „Žmonės juk įsipareigoja pasiimti paskolą ant savo galvos, iš savo kišenės, ir tik už pažadą, už kokių 5 lapų sutartį. Jie patiki, o rezultatas gaunamas ne toks, dėl kokio sutarta. Išties jis visada nesutampa su planais, tik klausimas, ar į geresnę, ar į blogesnę pusę. Gyventojai turi visišką teisę prieš apsispręsdami paklausti: o kas man kompensuos, jei sutaupoma bus mažiau, negu žadama? Lietuvoje niekas niekam nieko nežada tokiu atveju, – pabrėžė D. Biekša. – Tai turi būti normalus tos pusės, kuri išleis žmonių pinigus, įsipareigojimas.“
VKEKK narys įsitikinęs, kad kai bus duodami pažadai, sutvirtinti sutartimis ir susiję su realiu nuostolių kompensavimu, valstybės ar kokia kita garantija, Aplinkos ministerijos ir jos struktūrų, įpareigotų rūpintis renovacijos idėjos viešinimu, misija palengvės – rinkos pasitikėjimas šiais projektais išaugs.
Nežinia dėl būsimų modernizacijos reikalavimų
Valstybės nuostatas dėl demonstracinių projektų, matyt, atskleidžia ir faktas, kad Lietuvoje, pasak
D. Biekšos, nė nėra priimto demonstracinio projekto teisinio statuso, kuris suteiktų jo vykdytojams išskirtines sąlygas palengvinant, sutrumpinant procedūras.
Atsainų valstybės požiūrį į augančių iššūkių viešinimą bei rekomendacijų formulavimą pabrėžė ir modernizacijos ekspertas R. Gatautis. Jam dar neteko matyti konkretaus lietuviško dokumento, kuriame būtų įvardyta, kokie reikalavimai po 2020 metų Lietuvoje bus keliami renovuojamiems daugiabučiams pastatams.
„Šiuo metu statybos leidimai išduodami B klasės naujiems pastatams, renovuojamiems daugiabučiams nustatyta vienu laipteliu žemesnė – C – klasė. Vadovaujantis direktyvomis, nuo 2020 metų nauji pastatai turės būti beveik pasyvieji, A++ klasės. Turint tai omenyje, po 2020-ųjų renovuojant daugiabučius turėtų būti reikalaujama pasiekti ne žemesnę kaip B klasę. Jei ši proporcija nebus išlaikyta, turėsime didelių bėdų, nes jei vienas kvartalas bus
A klasės, o šalia kitas – C (D, E) klasės, socialinis gyventojų sluoksniavimasis taps žymus, ir prisiauginsime harlemų“, – dėstė R. Gatautis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentas dr. Giedrius Šiupšinskas kartu su kolegomis iš Statybos technologijos ir vadybos katedros nemažai laiko skyrė energiniam „ECO-Life“ projekto pastatų auditui.
