Buvo įvertinta reali bene visų pastatų būklė, jie buvo aprašyti, nustatyta jų varža, galimybių studijos nagrinėjo ir atitvarų šiltinimo sprendimus, privalumai bei trūkumai buvo analizuojami vėdinimo, šildymo sistemų galimybių studijose, atlikti ekonominiai skaičiavimai (pagal tuometes kainas ir rodiklius), taip pat aiškintasi, ar yra galimi kai kurie sprendimai, tarkime, atsinaujinančių energijos išteklių integravimas.
„VGTU mokslininkų užduotis buvo parengti modernizavimui priešprojektinius siūlymus. Buvo atliktas ne tik auditas, bet ir galimybių studijos, – prisiminė G. Šiupšinskas. – Dirbome neprisirišdami prie tuo metu galiojusių reglamentų, bet energijos sunaudojimas turėjo būti bent 30 proc. geresnis, negu tuo metu norminiai dokumentai reikalavo diegti naujuose daugiabučiuose. Ką jau lyginti su tipinės modernizacijos normomis, kai tuo metu dar buvo leidžiama D klasė. „ECO-Life“ projekto sprendiniai būtų leidę pasiekti B ar kai kuriais atvejais net A klasę. Be to, siūlėme daugiabučiuose diegti tokius dalykus kaip mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu. Viename pastatų būtų buvę galima išbandyti skirtingas vėdinimo sistemas – kiekvienoje laiptinėje vis kitą. Būtume įleidę ten mokslo žmones ir po metų ar dvejų jau būtume žinoję, tinka ta sistema ar netinka.“
VGTU specialistų darbas buvo vertinamas Europos Komisijos ekspertų Briuselyje – esant neigiamam rezultatui, Birštonas nebūtų galėjęs pretenduoti gauti paramos lėšas. Lietuvos mokslininkai gali didžiuotis – VGTU darbai buvo priimti beveik be pastabų. „Belgai ir danai turėjo problemų – jų mokslinė dalis nebuvo stipri. Tačiau belgų situacija kita – jie bet kokiu atveju būtų plėtoję tokį projektą. Jiems tie keliasdešimt ar keli šimtai eurų už kvadratinį metrą, kuriuos pasiūlė „Concerto“, neturėtų tokios didelės įtakos kaip mūsų šaliai“, – pripažino
G. Šiupšinskas.
Pašnekovas stebisi, kad Lietuva taip ramiai laukia naujus energinio efektyvumo standartus įtvirtinsiančių 2020-ųjų: „Reikalavimai griežtėja, o mes, panašu, atėjus tam laikui būsime išvis nieko neišbandę, nepatikrinę.“
Novatoriški sprendiniai padidino modernizacijos kainą
Projekto „ECO-Life“ iniciatoriai ir vykdytojai buvo pasiryžę žengti ne vieną, o porą žingsnių į priekį įgyvendindami šį kvartalinės renovacijos projektą. Pastatų energinio efektyvumo rodiklių reikalavimai pastaraisiais metais auga itin dinamiškai, bet D. Biekša neabejoja, kad 2009–2011 plėtoto projekto sprendiniai solidžiai atrodytų ir šiandien.
R. Gatautis svarsto, kad gal kaip tik per aukštai iškelta projekto vykdytojų kartelė ir pakišo jiems koją. Nuolat su daugiabučių bendrijomis renovacijos temomis diskutuojantis specialistas nesistebi, kad kai kurie „ECO-Life“ projekto skaičiai išgąsdino ir gyventojus, ir valdžios vyrus. Tam tikrais atvejais buvo siekiama net 70 proc. energijos sutaupymo, o paties geriausio, didžiausio renovacijos paketo kaina vienam kvadratiniam metrui viršijo 1000 litų (kiti siekė 450, 600 litų). Palyginkime – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir atsakingi Aplinkos ministerijos vadovai deklaravo, kad skyrus 350 litų galima patenkinamai sutvarkyti daugumą šalies daugiabučių.
Per tuos kelerius metus daug kas pasikeitė. „Žmonės turi priprasti prie tam tikrų naujovių, taip pat prie didesnių renovacijos įkainių.
