Tačiau tai nėra pakankamas konkurencinis pranašumas, lyginant su Klaipėdos miesto ar rajono, kurortinėmis Palangos ir Nidos savivaldybėmis.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų kiekį vienam gyventojui Skuodo rajonas yra tarp blogiausią rezultatą turinčių savivaldybių – 262 litai vienam gyventojui (2011 metais.). Rezultatui gerėti nepadeda ir tai, kad savivaldybė neturi interneto svetainės anglų kalba, kurioje būtų pateikiama visa užsienio investuotojams, norintiems pradėti verslą šioje savivaldybėje, reikalinga informacija. Žvelgiant į materialines investicijas situacija šiek tiek geresnė – 1613 litų vienam gyventojui. Tačiau siekiant mažinti atotrūkį nuo šalies vidurkio (4104 litai) Skuodo rajonui būtina rasti savo konkurencinį pranašumą. Tai galima pasiekti analizuojant, kokios verslo rūšys jau sėkmingai veikia šioje savivaldybėje: 22 proc. įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, 10 proc. veikia apdirbamosios gamybos srityje, 10 proc. registruotų ūkio subjektų užsiima statyba. Šiuose sektoriuose Skuodo rajonas ir turėtų ieškoti konkurencinio pranašumo, siekdamas pritraukti daugiau investicijų, ir spręsti socialines problemas.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Ateities perspektyvos – nelinksmos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Vertinti Skuodo rajoną – iš tiesų sunki užduotis, nes čia veikla bemaž sustojusi. Pats miestas kone miręs, maža kas apie jį galvoja, darbo jėgos beveik nėra, o valdžia yra visiškai pasyvi. Jeigu būčiau investuotojas, šios vietos net nesvarstyčiau kaip potencialios investicijoms.
Pirma, Skuodo rajonas nenori pritraukti investicijų. Antra, čia nėra ir privalumų, kurių galėtų įžvelgti potencialūs investuotojai. Palyginti su kitais Klaipėdos apskrities rajonais, paminėjus Skuodo rajoną galima išgirsti nebent klausimą: o kodėl čia vertėtų investuoti?
Investuotojai pirmiausia vertina, ar krašte yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos, ar išplėtota infrastruktūra, ar gera logistika. Skuodo rajone viso to nėra, todėl nėra ir išskirtinumų. Žvelgiant iš šiandienės perspektyvos, Skuodas po keliasdešimties metų taps tiesiog balta dėme žemėlapyje.
Nors Skuodo rajonas yra šalia Latvijos pasienio, to irgi niekas nelaiko privalumu. Pati valdžia nerodo jokio susidomėjimo pritraukiant investicijų, ji tarsi miega. Rajone nėra didesnių pramonės įmonių, veikia tik vietos žmonių poreikiams tenkinti tinkamos bendrovės. Bene vienintelis nedidelis išskirtinumas – medinius žaislus gaminančios kelios įmonės.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Nejuda iš mirties taško
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono
vadovas Linas Juozaitis
Ieškant internete Skuodo rajone parduodamo nekilnojamojo turto, dažnai galima pamatyti atsakymą, kad pagal pasirinktus kriterijus nerandama nieko. Šis rajonas priskiriamas prie vieno skurdesnių Lietuvoje, todėl nieko keista, kad ir nekilnojamojo turto rinka čia gerokai apmirusi.
Prasta demografinė padėtis lemia, kad nėra nei būsto, nei komercinių patalpų paklausos. Antai parduodamos pabūvių patalpos, o pirkėjų nėra. Lyg ir suprantama – kas pirks patalpas pobūviams rengti, jeigu mieste nėra žmonių, kuriems to reikėtų? Iš Skuodo rajono daug emigravusiųjų į užsienį, nemažas nedarbas – tai pagrindinės priežastys, kodėl nekilnojamojo turto rinka nepajuda iš mirties taško.
Vertinant pozityviau, galbūt rajonas būtų tinkamas gamybinėms patalpoms. Sklypų ir kitokių nekilnojamojo turto objektų kainos čia nedidelės, o darbuotojų rasti galima, nes nemažai jų važinėja dirbti į Klaipėdą. Laikui bėgant tokios kelionės pabosta, ir gavę pasiūlymą dirbti vietoje tikrai daugelis sutinka tai džiaugsmingai.
