Dominuoja aplinką tausojantys sprendimai
Šiuolaikinėje skandinavų kraštovaizdžio architektūroje kraštovaizdžio dizainerė pirmiausia išskiria daugiasluoksniškumą. Anot specialistės, už kiekvieno projekto neretai slypi daugybė gerai apgalvotų visapusiškų sprendimų: funkcinių, estetinių, inžinerinių, ekologinių, socialinių.
„Žinoma, įvairūs gamtą puoselėjantys sprendimai, kurių išties nemažai pamatėme išvykos po Malmę ir Kopenhagą metu (apželdinti stogai, lietaus vandens surinkimas į atvirus rezervuarus ir naudojimas, intensyvus daugiamečių augalų naudojimas), į akis krinta pirmiausia“, – pasakojo kraštovaizdžio dizainerė A. Grabauskienė.
Tačiau pašnekovė pripažino, kad vis dėlto didžiausią įspūdį paliko harmoninga visuma ir nuoseklus kiekvienos projekto idėjos įgyvendinimas.
„Prie senų Stokholmo priemiesčio daugiabučių, kur gyvena toli gražu ne pasiturintys žmonės, savivaldybės lėšomis įkuriamas spalvomis žaižaruojantis daugiamečių gėlių parkas, kurio bendraautorius – pasaulyje žymus sodų dizaineris olandas Pietas Oudolfas. Ar galėtų būti tokia idėja įgyvendinta pas mus tokioje aplinkoje bent artimiausiame dešimtmetyje? – retoriškai klausė A. Grabauskienė. – Arba prie modernaus biotechnologijų centro Kopenhagoje sukuriama visiškai natūrali aplinka su pievomis ir miško medžiais, taip nuosekliai pratęsiant bioįvairovės skatinimo, dermės su gamta idėją. O kokia gi aplinka kuriama prie panašių mūsų biotechnologijos centrų – pievelė su tujomis?“
Svarbus ir socialinis aspektas
Kraštovaizdžio dizainerė prisiminė ir Kopenhagoje įkurtą alėją su įvairių šiame mieste gyvenančių tautų simbolika, kur kiekvienas galėtų rasti ką nors artima savo šaknims. Anot kūrėjos, šiuo atveju net sunku nusakyti ribas, kiek tai yra kraštovaizdžio, o kiek – socialinis projektas.
„Štai kitas pavyzdys, kai automobiliais užgrūsta erdvė gyventojų iniciatyva transformuojama į žaliąją erdvę, kurioje laiką gali leisti įvairaus amžiaus grupių gyventojai, beje, patys kartu su architektais parinkę ir augalus. Ir tokių pavyzdžių apstu. Niekur neinama primityviausiu keliu – gatvė, šaligatvis, medžių alėja arba linija dėl linijos, forma dėl formos, medžiaga dėl medžiagos“, – įvertino A. Grabauskienė.
Specialistės žodžiais, šiuolaikinė erdvė formuojama neigiant bet kokius tradicinius stereotipus, permąstant ir iš naujo įvertinant erdvės santykį su aplinka, kuriant dažnai netikėtus, provokuojamus, žmonių elgsenos įpročius keičiančius sprendimus, ir socialinis aspektas šiame kūrybiniame procese – bene pats svarbiausias.
„Lietuvoje, manau, dar labai trūksta nuoseklaus dėmesio kraštovaizdžio architektūrai ir dizainui, suvokimo, kiek komfortiškai sukurta aplinka prisideda prie visapusiškos žmonių gerovės, kokią pridėtinę vertę tai teikia plėtojamiems projektams, kokią tai daro įtaką puoselėjant tvarią, ekologišką aplinką. Tačiau bendriausia prasme iš skandinavų galėtume pasimokyti integralumo siekio visose kraštovaizdžio kūrimo plotmėse – nuo pagrindinės idėjos išgryninimo iki estetinių, funkcinių, technologinių sprendinių įgyvendinimo“, – teigė kraštovaizdžio dizainerė A. Grabauskienė.
STRAIPSNIS PASKELBTAS ŽURNALO „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ 2014 M.
