Komplekse vienu metu galės lankytis apie 150 žmonių.

Antrame etape planuojama pastatyti sporto salę su 500 žiūrovų vietų, boulingu, kavine, aerobikos ir treniruoklių salėmis, įrengti universalią lauko sporto aikštelę, vaikų žaidimų ir lauko sporto įrenginius. Investicijos į projektą sieks beveik 12 mln. litų. Kompleksą užbaigti planuojama 2015 metų rudenį.

Rekreacinė Paršežerio ežero zona. Nors ji yra Varnių regioninio parko teritorijoje, vietovės turizmo potencialas nebuvo tinkamai realizuojamas dėl neišplėtotos turizmo paslaugų infrastruktūros, nepakankamo turistų apgyvendinimo įstaigų tinklo rajone. Todėl siekdama plėtoti vieną patraukliausių turizmui vietovių Šilalės rajono savivaldybė nusprendė tinkamai panaudoti rekreacinę Paršežerio ežero zoną – sukurti palankesnes aktyvaus poilsio sąlygas, skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą.

Įgyvendinus projektą įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, nutiesti pėsčiųjų takai, įrengti paplūdimiai, poilsiavietė ir prieplauka, pasirūpinta apšvietimu visoje rekreacinėje zonoje. Projekto vertė – daugiau kaip 3,28 mln. litų, savivaldybės įnašas – per 1,9 mln. litų. Projektas baigtas įgyvendinti 2013 metais.
VERTINIMAS

Mažų mokesčių nepakanka

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame savivaldybių indekse Šilalės rajonas užėmė 34 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas čia buvo beveik dukart žemesnis nei šalies vidurkis (49 balai) ir siekė 26,6 balo (iš 100 galimų).

Prie tokio žemo investicinės aplinkos įvertinimo prisidėjo tiesioginių užsienio investicijų (TUI) nebuvimas. Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai teko 4448 litai TUI, o Šilalės rajone jų išvis nebuvo užfiksuota. Situaciją palyginti su 2012 metais šiek tiek gerino išaugęs veikiančių ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų skaičius. 2013 metais jis siekė 18 (šalies vidurkis – 21). Šilalės rajonas nuo savivaldybių vidurkio atsiliko ir pagal materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Vienam Šilalės rajono gyventojui teko 2329 litai šių investicijų, o Lietuvos gyventojui tenkančių materialinių investicijų skaičius buvo gerokai didesnis ir siekė 4104 litus.

Dėl prastos investicinės aplinkos negalima kaltinti per didelių mokesčių: jų aplinka rajone buvo viena palankesnių šalyje. Vidutinis fiksuotas pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis siekė 328 litus (šalies vidurkis – 598 litai), o vidutinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tik šiek tiek viršijo savivaldybių vidurkį (0,71 proc.) ir buvo 0,8 proc.

Nors savivaldybė teigia, kad investicijų pritraukimas visada buvo vienas svarbiausių prioritetų, bendrajame rajono plane galimos pramonės plėtros zonos nedomina investuotojų, o dalyvavimas investiciniuose forumuose irgi nedavė jokios naudos. Vienas sprendimo būdų siekiant pajudėti iš šio taško – glaudžiau bendradarbiauti su „Investuok Lietuvoje“ profesionalais.

Galima išnaudoti strategiškai gerą vietą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
Sigitas BESAGIRSKAS

Šilalės rajonas neišsiskiria kaip pramonės kraštas. Nors čia veikia kelios įmonės, jos bendrame pramonės įmonių žemėlapyje nedominuoja.

Teoriškai geografinė Šilalės rajono padėtis yra patogi, per jį driekiasi automagistralė Kaunas–Klaipėda.