Tendencijos, architektės teigimu, gerėja – nekilnojamojo turto projektų plėtotojai pradeda suprasti, kad sutvarkytos viešosios erdvės – vienas didžiausių katalizatorių, tad investuoja į nestandartinius aplinkos tvarkymo būdus.

Viešųjų erdvių želdynams profesionalios priežiūros stigo ne tik sovietmečiu. Šiuo metu įrengus naujų želdynų, jie dėl lėšų trūkumo neretai taip pat apleidžiami. Pašnekovės teigimu, situaciją bent jau daugiabučių kiemuose galėtų pakoreguoti bendrijoms suteikta teisė pačioms rūpintis aplinka.

Tiesa, Klaipėdoje daugiabučių namų sklypai priklauso bendrijoms, tačiau daugelis jų pageidauja rūpintis kuo mažesniu sklypu. „Atrodo, didelė vertybė savo teritorijoje turėti gražią pievą ar želdinių, tačiau bendrijų logika paprasta ir pragmatiška – jie bijo pareigos prižiūrėti žemę. Toks požiūris trumparegiškas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tiems, kurie vis dėlto nori rūpintis gyvenamąja aplinka, turėtų talkinti architektai. „Gyventojai turi idėjų, tačiau jų būna ne tik labai gerų, bet ir visai absurdiškų. Jei kiekvienas darytų ką nori, būtų chaosas. Architektai galėtų padėti, jų užsakovais taptų bendruomenės. O dialogas ir sprendimų patikrinimas labai svarbus, – pabrėžė architektė. – Tokiam bendradarbiavimui būtinas ir aukštųjų mokyklų, ruošiančių kraštovaizdžio architektus, įsitraukimas.“

I. Urbonaitės nuomone, vietos tapatumas ir prieraišumas prie jos gali būti kuriami pasitelkus įvairias lauko žaidimo formas. Joms skirtos erdvės turi labai stiprų socialinį poveikį. Žaidimas yra universali bendravimo forma, socialinė sąveika ir efektyvus metodas kuriant ryšį su žaidimo aplinka. Apleistos poilsio zonos gyvenamojoje aplinkoje atima iš vaikų galimybę kūrybiškai socializuotis, demotyvuoja ir skatina agresiją. Vaikų žaidimų aikštelių tyrimai miesto ribose rodo, kad jų lankomumas, žaidimų intensyvumas ir vaikų kūrybiškumas bei suaugusiųjų priežiūra yra maždaug dukart didesni nei tuščiose, neapželdintose viešosiose tokio pobūdžio erdvėse. Rekreacinė miesto sodininkystė užtikrina gerą savijautą, mažina nusikalstamumą. Rekreacinių funkcijų gyvenamojoje aplinkoje diegimas padeda formuoti patrauklesnę aplinką. Kuriant parkus ir atviras erdves, skatinant teigiamą požiūrį į aplinką, bendruomenės teritorija gali tapti geresne vieta gyventi.