Kol pajūrio verslininkai skundžiasi dėl nenusisekusios vasaros, NT rinkos aktyvumas šalies pajūrio regionuose lyginant su praėjusiais metais užtikrintai auga.
Registrų centro duomenimis, palyginus 2016 ir 2017 metų antrą ketvirtį, pajūryje nekilnojamojo turto įsigyjama maždaug 40 procentų daugiau, o NT kainų augimas išlieka stabilus.
Pajūryje žmonės labiausiai ieško ekonomiško antrinės rinkos būsto, kurio šildymo išlaidos šalčiausią mėnesį nesiektų 1 euro už kvadratą, t. y. butų renovuotuose daugiabučiuose, naujos statybos butų, namų ar kotedžų.
Paanalizavus didžiausių NT skelbimų portalus galima daryti išvadą, jog pajūryje išaugusi prestižinio nekilnojamojo turto pasiūla, nors pagal statistinius duomenis tokių objektų pirkimas nuolat mažėja. Ypatingai didžiulė konkurencija yra Palangoje, kur prestižinių butų kaina už kvadratinį metrą gali siekti iki 6 tūkst. eurų, o namų iki 5 tūkst. eurų. Brangiausiai savo NT vertina Neringa, kur prestižinio būsto kaina už kvadratinį metrą gali siekti net 9 tūkst. eurų.
Vis dažniau lietuviai antruoju būstu renkasi Europos miestų kurortinėse zonose esantį nekilnojamą turtą. Dažniausiai tokį sprendimą klientai grindžia tuo, jog tose šalyse ištisus metus oro temperatūra siekia 20 ir daugiau laipsnių šilumos, nekilnojamo turto kainos panašios arba net mažesnės nei Lietuvos pajūryje, didžiulė paklausa tokį nekilnojamą turtą išnuomoti.
Didžiausias susidomėjimas žemės sklypais pajūryje lieka priemiesčių zonose, kuriose sparčiai formuojasi kotedžų, gyvenamų namų kvartalai. Šiuo metu pajūryje yra populiarūs nedidelio ploto namai (70–100 kvadratinių metrų ploto). Tokių namų, kotedžų kainos yra panašios, o kai kur ir mažesnės nei naujos statybos butų pajūrio pagrindiniuose miestuose. Dažniausias pirkėjų pageidavimas tokio tipo visiškai įrengtą būstą įsigyti už 70–100 tūkst. eurų, t. y. namą su nuosavu kiemu už buto kainą.
Veiksniai, kurie neigiamai veikia arba paveiks nekilnojamo turto rinką pajūryje yra atskirų banko sąlygų griežtinimas ne Europos sąjungos šalyse dirbantiems ir ten atlyginimą gaunantiems emigrantams iš Lietuvos. Pavyzdžiui, kreditai nesuteikiami Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje dirbantiems lietuviams. Tikėtina, kad tam tikri Lietuvos komerciniai bankai tokių sprendimų nusprendė imtis dėl tų šalių vykdomų politinių ir dėl valiutų kursų rizikos. Lietuvos banko griežtinamos sąlygos dėl nekilnojamo turto pradinio įnašo didinimo nuo 20 iki 30 proc. nuosavų lėšų.
Numatoma, kad po šių sugriežtintų sąlygų nekilnojamo turto pirkimas pajūryje stabilizuosis arba nežymiai smuks, nes sukaupti lėšas pradiniam įnašui reiks dvigubai daugiau laiko, o emigrantus, dirbančius ne Europos sąjungos šalyse, skatins investuoti svetur, priklausomai nuo užsienio šalių kredito įstaigų sąlygų.
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos Registrų centro duomenimis ir „Capital“ brokerių, specialistų įžvalgomis.
