Paupio renesansas budina prarastus ryšius‎‎‎‎

 

Paupio rajonas, vis dar bekyląs Vilniaus senamiestyje, žadina išskirtinį daugelio miestiečių smalsumą. Į Vilnelės šlaitus, Užupį ir Subačiaus kalvą žvelgiantys nauji modernūs kvartalai jau tik architektų interpretuotomis užuominomis prasitaria apie visiškai uždarą industrinės teritorijos praeitį, kurios ryšiai su miestu dar visai neseniai atrodė prarasti amžiams.

Play Video

„Visas Paupio rajono projektas labai sudėtingas, multifunkcis, sudarytas iš daug skirtingų etapų, tačiau technologiškai sudėtingiausia dalis – visuomeninio komercinio kvartalo koncepcijos formavimas ir statyba.

Nors Paupio rajono projektas dar tik įpusėjęs ir jame intensyviai vyksta statybos, jau šiandien jame netrūksta vaikštinėjančių, laiką leidžiančių miestiečių. Tikimės, jog tai bus aktyvus rajonas, gyvas nuo ryto iki vakaro, kad žmonės čia ateis pailsėti, pavalgyti, praleisti laisvalaikio, apsilankyti naujajame kino teatre.“, – pasakojimą apie Paupio rajoną pradeda nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ vadovė Sigita Survilaitė-Mekionienė.

Anot architekto dr. Edgaro Neniškio, visus kvartalus vienijanti pagrindinė ypatybė – viešųjų erdvių formavimas tradiciniais kontinentinio europinio miesto užstatymo principais. Architekto vadovaujama komanda, kūrusi pirmojo kvartalo ansamblio architektūrą, stengėsi šiuolaikiškai interpretuoti senojo Vilniaus miesto charakteristikas: stogų siluetus, tūrių mastelius, vidinių kiemų struktūrą, gatvės užstatymo charakterį. 

Vilnelės slėnio gamtinis karkasas įkvėpė atvirus, vien skaidraus stiklo sienutėmis pridengtus skersinius kiemus, atsiveriančius į aplinkines gatveles ir suteikiančius gamtos vaizdų ne tik gyventojams, bet ir praeiviams. Industrinės praeities įtaką galima įžvelgti iš griežtos išorinės, vienodos ritmikos fasadų kompozicijos, tarsi iš liejimo krosnių išimtų dviejų spalvų plytų apdailos. Šviesūs vidinių kiemų fasadai sukurti iš specialios, sertifikuotos 3D faktūros plytų sistemos, įgyvendintos vietinių meistrų.

Prestižiniam „Mies van der Rohe 2021“ architektūros konkursui nominavo net du Paupio projektus: A. Ambraso biuro projektuotus verslo namus ir biuro „Arches“ projektuotą pirmąjį kvartalą.

E. Neniškio teigimu, buvo ilgai galvota apie pirmojo kvartalo, per kurį patenkama į Paupio teritoriją, simbolinę reikšmę, vis tik „vartų“ definicija ne visai tiko užstatymo charakterio filosofijai perteikti. „Vartai mums asocijuojasi su riba, apsauga, kažko slėpimu. O kvartalas turėjo tęsti senojo miesto struktūrą, erdves. Buvo labai svarbu sukurti lengvo perėjimo, augimo charakterį. Todėl ir pasirinkta dinaminė, kylančio į teritorijos gilumą silueto ir neutrali išorės fasadų kompozicija“, – teigia architektas.

Architektų Vytenio Gerliako ir Sigito Sparnaičio komanda projektavo antrąjį kvartalą. Projektų vadovo V. Gerliako teigimu, architektūrą lėmė dar teritorijų planavimo etape suformuotas gatvių tinklas, artimas senamiesčio masteliui. Perimetrinio užstatymo tipas, saikingi pastatų matmenys ir vidinės kiemų erdvės buvo planuojamos ieškant sąsajų ir asociacijų su senamiesčio kiemais.

„Pritaikėme aplinkinį mastelį atitinkančius sprendinius, kurie jungia visus Paupio namų kvartalus. Vengėme tiesioginių istorinės architektūros citatų, lakoniškomis architektūrinėmis priemonėmis stengėmės sukurti erdves, atitinkančias šiuolaikinio miesto gyventojo poreikius“, – pabrėžia architektas.

„Paupio“‎‎ II kvartalas.
„Paupio“‎‎ III kvartalas.

Paupio trečiojo kvartalo vyr. architektas Gintaras Čaikauskas pažymi, kad dirbant teko spręsti trigubą uždavinį: atsižvelgti į projektavimo specifiką senamiesčio teritorijoje, buvusio pramoninio rajono praeitį ir ieškoti asmeninio, autorinio požiūrio, kuris išreikštų šių laikų architektūros tendencijas. Vis tik projekto kūrėjams svarbiausias buvo kitoje Vilnelės (Vilijos) pusėje susiformavęs įspūdingas Užupio kontekstas. Būtent jis vizualiai bus matomas visą laiką, o apie veikusias gamyklas žinosime daugiau iš istorijos šaltinių.

„‎‎‎‎Konteksto poveikis turi būti perteiktas ne tik išoriškai, bet ir jutimiškai. Tam, kad žmogus, eidamas pro šalį, nesijaustų šokiruotas ar išmuštas iš vėžių, reikalingas perėjimas, artimas ryšys su aplinka. Todėl buvo stengtasi atspindėti Užupyje vyraujantį užstatymo ir pastatų tapybišką charakterį, erdvių įvairovę, visa tai interpretuojant moderniomis priemonėmis, – teigia architektas Gintaras Čaikauskas‎‎.

Play Video

G. Čaikausko komandai buvo patikėtas ir pagrindinės aikštės, sujungiančios visus kvartalus, formavimas. Palei Aukštaičių gatvę suformuota dinaminio fontano tiesi linija primena čia buvusį dirbtinį vandens kanalą, kurio vandens srovė suko gamyklų turbinas. Architektai reagavo į vyravusį urbanistinį pramonės kontekstą, kurdami aikštės išklotinę formuojančio pastato spalvinius sprendimus, medžiagiškumą, siluetą. Pastato fasadui parinkta keramikos spalva reflektuoja rūdijančio plieno apdailą, panaudotą kitoje aikštės pusėje esančiame verslo centre.

„Paupio“‎‎ IV kvartalas.

Architekto Tado Balčiūno vadovaujamai komandai projektuojant ketvirtąjį kvartalą, industrinė architektūra nebuvo pagrindinis vedantysis elementas. Architektas pažymi, kad originalių šio tipo architektūros pastatų sklype nebuvo. Todėl architektų komanda orientavosi į aplinkos vertybes – Vilnelės upę ir jos šlaitus bei aplinkinį užstatymą. Taip išsikristalizavo ne visiško perimetrinio užstatymo, o atskirų, vilas primenančių namelių idėja.

„Mūsų sprendimas buvo, kad pastatai būtų kuo paprastesni, kuo mažiau architektūrinių elementų. Čia paimtas vienas namas su dviejų tipų langais, tik „papūstas“ arba paaukštintas, ir po du sudubliuoti“, – aiškina T. Balčiūnas

„‎‎‎‎Visus kvartalus vienija urbanistiniai sprendimai – perimetrinis užstatymas, pastatų mastelis. Kiekvienas pastatas turi savo vidinį kiemą, „praplyšusį“ į upės pusę, pirmieji aukštai paskirti komercinei veiklai. Architektai ketvirtajame kvartale daug dėmesio skyrė kiemų apželdinimo sprendiniams, nes to ypač norėjosi Paupio kontekste – buvo atrasta vietos medžiams pasodinti, gėlynams įrengti. T. Balčiūnas išskiria pagrindinį kvartalų pranašumą – daugiafunkciškumą, tapsmą visaverčiu miesto segmentu. Tačiau tai netgi nėra naujas dalykas – visas Vilniaus senamiestis taip užstatytas“, –‎‎ pasakoja T. Balčiūnas.

Play Video
„Paupio“‎‎ verslo namai.

„‎‎Senoji pramoninė, įvairių dirbtuvėlių teritorija sovietmečiu įgavo hipertrofuotą vaizdą – beveik 5 ha teritorija buvo aptverta ir užstatyta pramoniniais pastatais. Nusprendus apleistoje uždaroje teritorijoje vystyti projektą, iš pradžių buvo nutarta išsaugoti ilgą gamyklos korpusą, jį rekonstruojant ir pritaikant biurams, o kitus pastatus paversti gyvenamaisiais. 

Tačiau pasikeitus investuotojams, pakito ir planai – nuspręsta visą kvartalą paversti mišrios paskirties verslo namais. Teko sukurti dar vieną rekonstrukciją – gyvenamuosius pastatus pakeisti į biurus, išlaikant tūrius, bet pakoreguojant architektūrinę išvaizdą“, – sako Paupio verslo namų projektui vadovavęs architektas Audrius Ambrasas.

Play Video
Architektas A. Ambrasas atskleidžia, kad labai nenorėjęs Paupio gatvės nuotaikos „užmūryti“ Vilniuje šiuo metu populiariu perimetriniu užstatymu.

A. Ambraso teigimu, svarbiausia buvo taip suprojektuoti pastatus, kad jie būtų nenuobodūs, kad erdvės turėtų savo charakterį, būtų senamiestiškai jaukios ir kartu netikėtos. Dar svarbesnė užduotis – vizualiai sujungti kvartalą su aplinkinėmis teritorijomis, kad matytųsi žali Vilnelės šlaitai ir Subačiaus kalnas, nes teritorija ilgą laiką buvo apmirusi, visi ryšiai nunykę.

Architektas atskleidžia, kad labai nenorėjęs Paupio gatvės nuotaikos „užmūryti“ Vilniuje šiuo metu populiariu perimetriniu užstatymu. Norėjosi išlaikyti specifinį gatvės charakterį – einant ja nuo senamiesčio centro priemiesčių link, perimetras trūkinėja, atsiranda tarpų, keistai likusių sodybėlių. Todėl ir naujųjų verslo namų kompleksas „išbyrėjęs“ kaip ir senamiestis. Tai jį gerokai skiria nuo įprastų masyvių verslo centrų, paprastai turinčių atrijų, aplink kurį sukasi gyvenimas.

Siekta neužgožti Senamiesčio vaizdų, stilizuotu pramoniniu korpusu „nenupjauti“ aplinkui kyšančių bažnyčių smailių, kupolų.

Senamiestis taip pat padiktavo pagrindinį kriterijų, kad naujųjų pastatų nesimatytų. Architektas tvirtina, kad tikrai nesinorėjo korpusu „nupjauti“ aplinkui kyšančių bažnyčių smailių, kupolų. Dar kūrybinių dirbtuvių metu buvo apžiūrėti aukščiai tiek nuo Subačiaus apžvalgos terasos, tiek nuo viršutinės Užupio dalies, Bernardinų kapinių pusės. Paaiškėjo, kad senamiesčio siluetui naujieji statiniai įtakos nedaro, tarsi minkštai „įtupia“ į aplinką.

Pagrindinis kompozicinis verslo namų elementas, viską vienijanti ašis – metalinis korpusas, perkertantis teritoriją nuo „Pasakos“ kino teatro iki Aukštaičių gatvės. Buvusios pramoninės istorijos perteikimo raktas – visiškai skirtingos medžiagos: atviras betonas atspindi praeitį, o madingas surūdijęs korteno („Corten“) plienas – dabartį, naujumą. Šios medžiagos turi ir kitą, ne vien dekoratyvią prasmę – galuose esantys korteno intarpai dengia ventiliacinę įrangą.

„Dabar atrodo, kad taip ir turėjo būti, bet nors žingsnis į šoną, ir tai galėjo tapti karikatūra“, – projektui svarbia kiekvieno sudedamojo elemento reikšme neabejoja architektas.

„Paupio“‎‎ turgus.

Viename korpuse buvo suplanuotas maisto turgus, o pramoninis korpusas nugriautas. Atstatinėti jo „paraidžiui“ architektams nekilo ranka, todėl buvo tarsi sukurta senojo korpuso interpretacija, šiek tiek sumažinus agresyvų pastato tūrį, „patupdant“ jį žemyn, išlaikant pokarinio laikotarpio statybos charakterį, langų ritmą. Autoriams pavyko rasti pastatui tinkamą apdailą, o rangovams preciziškai įgyvendinti darbus, taigi naujas pastatas dabar tarsi perpasakoja buvusio namo istoriją.

Paupio verslo namuose įsikūręs kino teatras „Pasaka“.
Play Video

Architekto Ryčio Mikulionio komandai buvo patikėta užduotis sukurti verslo namų administracinio pastato viešųjų erdvių interjerus ir stogo terasą. Ieškodami tinkamiausio sprendimo, autoriai „užsikabino“ už japoniškos vabisabio filosofijos, ieškančios grožio netobuluose sprendiniuose. Todėl nuspręsta visiškai atsisakyti didelio formato plytelių, blizgių paviršių.

Interjero autoriai, studija „Plazma“ pasirinko japonišką vabisabio stilistiką, ieškančią grožio netobuluose sprendiniuose. Todėl nuspręsta visiškai atsisakyti didelio formato plytelių, blizgių paviršių. Interjerą papuošė autorinė juodos keramikos sienelė.

Parinktų baldų dizainas perteikia interpretuotos japonų klasikos ir skandinaviškos estetikos jungtį, lengvą eklektiką, nepabėgant nuo kertinės minties. „Nenorėjome padaryti tiesmuko industrinio interjero, juo labiau kad ir pastatas laisvai interpretuoja buvusį industrinį statinį. Stengėmės tęsti architektų mintį ir galbūt sudėti papildomų pliusų“, – teigia architektas.

Terasai jaukumo suteikia želdinių salelės.

R. Mikulionio nuomone, terasa – tai visų viešų erdvių tąsa. Joje autoriai sukūrė įvairias poilsio zonas, leidžiančias kūnui parinkti tiek horizontalią, tiek sėdimą padėtį, kiekvienam susirandant kampelį pagal savo nuotaiką. Terasai jaukumo suteikia šiuolaikiniai želdinių deriniai. Architekto teigimu, augalų tema vyrauja visuose verslo namuose, pavyzdžiui, Paupio turguje jiems taip pat skiriamas didelis dėmesys.

Buvusios pramoninės istorijos perteikimo raktas – visiškai skirtingos medžiagos: atviras betonas atspindi praeitį, o madingas surūdijęs korteno („Corten“) plienas – dabartį, naujumą.

Statybų bendrovė „Mitnija“  nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ plėtojamame Paupio rajone Vilniaus senamiestyje jau baigė statyti 30 000 kv. m verslo ir visuomeninės paskirties kvartalą – „Paupio“ verslo namai, o šiuo metu įgyvendinamas septintasis projekto etapas – statomas 19 000 kv. m gyvenamosios ir komercinės paskirties kompleksas. Apie tai plačiau pasakoja statybos kompanijos „Mitnija“ projektų vadovas Rimantas Šiurkus.

Kaip pasakoja Rimantas Šiurkus, kompanijos „Mitnija“ projektų vadovas, pirmasis bendrovei patikėtas projektas Paupio rajone pastatytas verslo kvartalas, kurį sudaro daugiau kaip 30 000 kv. m verslo ir visuomeninės paskirties kompleksas – Paupio verslo namai – ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Paupio verslo namuose taip pat įrengėme butiko tipo kino teatrą „Pasaka“, patalpų parduotuvėms, restoranams, konferencijų centrui ir kitoms įvairias paslaugas teikiančioms įmonėms“ – sako R. Šiurkus. Išskirtinis Paupio verslo komplekso akcentas – stilingas Paupio turgus.

Anot projektų vadovo, sunkiausia ir įdomiausia buvo statyti du Paupio verslo namų korpusus jungiantį antstatą – viršutinį aukštą. Vidiniame atvirame kieme atstumas tarp dviejų korpusų yra 16 m, todėl visa ši dalis įrengta iš surenkamųjų gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų. Joms montuoti buvo panaudota 200 t kraną, vykstant darbams teko uždaryti visą Aukštaičių gatvę.

Paupio verslo namų statyboje buvo pasirinktos išskirtines, retai naudojamas statybinės medžiagos, tokios kaip betoninės fasadinės plokštės, plieno lakštai, vamzdžiai, aukštos kokybės termomediena.

Paupio verslo namai – didžiausio Vilniuje konversijos projekto dalis, čia įsikūrė senamiesčio kultūrą, nestandartinius sprendimus ir drąsią architektūrą vertinančios kūrybiškos bendrovės, projektui buvo keliami ypač aukšti kokybės kriterijai.

„Paupys“ vertinamas kaip geriausias rajonas gyventi tiek dėl išskirtinės geografinės padėties Vilniaus Senamiestyje, tiek dėl architektūrinių, urbanistinių spendimų. Naująjį „Paupio“ rajoną vienareikšmiškai galima pavadinti patogiausia ir gražiausia miesto istoriniame centre esančia gyvenamąja sostinės dalimi, kadangi čia nesijaučia didžiulio miesto šurmulio, o Vilnelės upė ir daug augmenijos suteikia ramybės pojūtį.  Tris iš septynių etapų šio naujojo rajono statybos darbų atliko statybos bendrovė „Naresta“.

„Mūsų patirtis ir anksčiau įgyvendinti projektai lėmė, kad šio atsinaujinančio rajono vystytojas „Darnu Group“ patikėjo mūsų bendrovei nemažą dalį šio naujo rajono statybos, – pasakoja bendrovės „Naresta“ projektų vadovas Benas Šitkauskas. – Galima sakyti, šiuo atveju mums pasisekė, nes „Paupyje“ teko ir dar teks padirbėti net su trimis iš 7 šiame kvartale dirbusių ir dar tebesidarbuojančių architektų komandų.“

Įvykdytus ir dar vykdomus „Paupio“ kvartalo rajono  specialistas vertina kaip vientiso kūrinio atskiras sudedamąsias dalis, kurias patikėta įgyvendinti bendrovei „Naresta“, – prieš metus užbaigta Aukštaičių gatvės 12-uoju numeriu pažymėto gyvenamojo namo statyba ir įrengta „Paupio ambasada“, kurioje šiuo metu yra įsikūrusi vystytojų pardavimo skyriaus komanda, netrukus bus Aukštaičių g. 16 gyvenamojo namo pabaigtuvės, o prieš pora mėnesių pradėtas ir trečias šio kvartalo projektas – architektės Gustės Kančiatės  gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis statyba.

„Kaip generaliniai rangovai atlikome Aukštaičių g. 12 ir 16 gyvenamųjų namų statybą su daline butų apdaila nuo nulinio ciklo, kurie tiek apimtimi, tiek architektūriniais ir inžineriniais sprendiniais buvo panašūs. Aukštaičių g. 12 projektas išsiskyrė tuo, kad prie šio pastato pagal architektų sumanymą mums buvo pavesta įgyvendinti ir miesto aikštės su fontanu įrengimo darbus“, – sako B. Šitkauskas. Nors patį fontaną montavo šios srities specialistai, tačiau pačios aikštės įrengimo darbai buvo nauja patirtis bendrovei.

Autoriai:
 
I kvartalo projekto autoriai: arch. Edgaras Neniškis, Andrius Uogintas, Enrika Geštautaitė, Akvilė Brazauskaitė, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Rasa Šimatonytė-Gumbienė
II kvartalo projekto autoriai: arch. Vytenis Gerliakas ir Sigitas Sparnaitis
III kvartalo projekto autoriai: arch. Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė, Vytenis Raugala, Faustas Lasys
IV kvartalo projekto autoriai: arch. Tadas Balčiūnas, Antanas Dominas, Žilvinas Jagėla, Dalius Martinaitis, Rūta Petraitytė, Vytenis Poviliūnas 
„Paupio“ verslo namų kvartalo projekto autoriai: arch. Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Justas Jankauskas, Karolina Galvydytė, Olga Runovič, Fausta Diržytė, Jonas Motiejūnas 
Projekto vadovas – inž. Tomas Karosas 
Bendrųjų erdvių interjero ir stogo terasos projektų autoriai – arch. Rytis Mikulionis, Viltė Zubrytė, Simona Reičiūnaitė
„Pasakos“ ir „MV group“ interjero projektų autorės – arch. Ieva Klimašauskaitė ir Lina Bakienė 
Apželdinimas – Dėja Želvienė 
 

Multimedijos autoriai: Indrė Vozgirdaitė, Jokūbas Baltrukonis

Nuotraukos: Darius Gumbrevičius

Video: Aidas Bubinas

LOgo
©2020 VŠĮ SA.LT PROJEKTAI
www.sa.lt

Pasidalinkite: