• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Palangos valdžios vizijos geros, reikia laukti veiksmų

2014 birželio 6 d.

Palangos valdžios vizija iki 2020 metų – ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tai saugus ir švarus miestas, patogus gyventi, ilsėtis.

Ko šiandien trūksta iki šios vizijos? Kad tai tarptautinis kurortas – tiesa. Palangiškiai verslininkai džiaugiasi atvykstančiais rusais, baltarusiais, rečiau – vakariečiais. Išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra – tiesa iš dalies. Būtent dėl to Palangos negalima laikyti ištisus metus atviru kurortu, nes pasibaigus vasaros sezonui čia poilsiavę žmonės šaltesniu laiku mieliau laiką leidžia Druskininkuose.

Dažnas poilsiautojas pastebi, kad Palangoje trūksta vieno gero traukos objekto – vandens pramogų parko, kuris išties pagyvintų kurortą ir padarytų jį veikiantį ištisus metus. Apie tokius projektus Palangos valdžia gal ir pagalvoja, tačiau veiksmų jiems įgyvendinti nesiima. Apsiribojama tuo, kad šalia ošia jūra – didžiausias vandens pramogų šaltinis.

Į sezoniškumą dėmesį atkreipia ir miesto valdžia. Ji yra parengusi strateginį miesto plėtros planą iki 2020 metų. Formuluojamoje vizijoje akcentuojama ambicinga kurorto plėtra, didinant kurorto žinomumą regione ir plečiant kurorto lankytojams siūlomas paslaugas. Vizijoje numatytų siekių įgyvendinimas užtikrintų mažesnį sezoniškumą, leistų geriau subalansuoti miesto veiklą.

Įgyvendinant viziją, kad miestas taptų ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu, pirmiausia numatyta siekti didinti Palangos žinomumą regione: kaimyninėse valstybėse, Skandinavijos šalyse, Rytų ir Centrinėje Europoje. Taip pat planuojama išplėsti sveikatinimo paslaugų infrastruktūrą, ištisus metus veikiančią poilsio paslaugų infrastruktūrą, pasiūlyti poilsiautojams didelį kultūrinių ir pramoginių renginių pasirinkimą.

Žvelgiant į investicinę Palangos aplinką, privalumų yra nemažai: didelės investicijų apimtys kurorte per pastaruosius keletą metų, išplėtota apgyvendinimo paslaugų infrastruktūra (veikia daugiausia apgyvendinimo įstaigų, palyginti su kitais Lietuvos kurortais), maitinimo paslaugų infrastruktūra. Mieste taip pat pastebimas didelis verslumo lygis, sezono metu čia vyksta daug įvairių renginių, siūloma nemažai pramogų.

Tačiau kartu galima išdėstyti ir nemažai trūkumų, kurių didžiausias – didelis sezoniškumas. Pagrindinis lankytojų srautas būna 2–3 vasaros mėnesius. Kiti trūkumai: nėra kurortų reikmes atitinkančių uždarų patalpų kultūros ir sporto renginiams, nedidelis turizmo paslaugų asortimentas ne sezono metu, nepakankamai išplėtota aktyvaus poilsio bei pramogų infrastruktūra ne sezono metu, pusiau legalus privatus apgyvendinimo paslaugų sektorius, darantis neigiamą įtaką bendram kurorto įvaizdžiui.

Palangoje akivaizdžiai trūksta visuomenės supratimo apie turizmo naudą miestui, o investicijų skatinimo veiklos apimtys neatitinka investicijų apimčių mieste. Taip pat neišnaudojamos kelionių automobiliu galimybės (nėra atitinkamo lygio kempingų), nepakankamai išplėtota vietos turizmo informacijos sistema, sezono metu nesutvarkyta miesto transporto sistema, neišplėtota automobilių statymo infrastruktūra, vidinio susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų, ypač lietaus vandens kanalizacijos, tinklų sistema.

Nemaža problema ir ribota kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Palangoje nėra aukštojo mokslo arba mokymo įstaigos, kuri galėtų padidinti jaunų bei aktyvių vartotojų skaičių, taip suteikdama miestui daugiau gyvybės.

Trumpai apie Palangos miestą

Administracinis centras – Palanga.
Rajono užimamas plotas – 79 kv. km (1,5 proc. apskrities ploto).
Gyventojų – 17,6 tūkst.
Užstatyta teritorija sudaro 12,9 proc., miškai – 39,9 proc., keliai – 2,6 proc., vandenys – 1,8 proc., žemės ūkio naudmenos – 20,5 proc., kita žemė – 22,2 proc. savivaldybės teritorijos.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Turėtų skatinti smulkųjį verslą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius

Palangos miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 6 vietą iš 7 miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas šiek tiek viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 53,2 balo. Palanga išsiskiria gerais investicijų pritraukimo rodikliais. Šalies vidurkį viršija ir materialinės, ir tiesioginės užsienio investicijos. 2011 metais tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 6923 litai, o materialinių – 7317 litų. Teigiamai įvertinta ir tai, kad savivaldybė turi investuotojams paruoštų žemės sklypų, o veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, šalies vidurkį viršija du kartus, t. y. tūkstančiui gyventojų tenka 42 įmonės.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad