Urėdijos prioritetų sąraše viena pirmųjų eilučių skirta miško kelių infrastruktūrai gerinti. Planuojant naujų kelių statybą ar esamų remontą, miškų urėdo teigimu, svarbus, o kai kuriais atvejais netgi privalomas, geresnis privačių miškų valdų pasiekiamumas: „Kai kelių tinklas išplėtotas, paprasčiau, lengviau įgyvendinti ir kitus urėdijoms keliamus tikslus: vykdyti priešgaisrinę ir sanitarinę miškų apsaugą, medienos išteklių naudojimą, saugoti ekologinę ir biologinę įvairovę, užtikrinti visuomenės poreikius.“

Miško kelių priežiūros darbams didžiąją dalį lėšų skiria miškų urėdija, prisideda Lietuvos automobilių kelių direkcija, finansavimą teikia ir ES. 2012–2013 metais Sukmedžio girininkijoje panaudojant ES lėšas nutiestas naujas 0,5 kilometro ilgio miško kelias. Kapitaliniam ilgesnių kelio atkarpų remontui atlikti vykdomi tęstiniai projektai. Klovainių girininkijoje 2012–2014 metais remontuojama 5 kilometrų ilgio kelio atkarpa. Darbų vertė – daugiau kaip 400 tūkst. litų.

Netrūksta retų augalų

Pakruojo miškų urėdijos miškai plyti derlingoje Žiemgalos–Mūšos–Nemunėlio lygumoje. Būtent žemių derlingumas lėmė, kad teritorijos miškingumas tesiekia 20 proc. Prireikė nemažai miškininkų pastangų, kad per keliolika pastarųjų metų jis gerokai išaugtų.

Pakruojo miškų urėdijos teritorijoje – beveik 30 tūkst. hektarų miškų, iš jų 18,2 tūkst. hektarų priklauso valstybei. Urėdijos miškuose vyrauja drėgnos ir derlingos augavietės, todėl paplitę beržynai, eglynai, ąžuolynai, uosynai su klevų, liepų ir vinkšnų priemaiša. Pakruojiškiai pagrįstai didžiuojasi šimtmečius augančiomis natūraliomis giriomis, kuriose gausu įvairių retų žolinių augalų, grybų, vabzdžių, paukščių. Į urėdijos teritoriją patenka Draumėnų kraštovaizdžio, Glebavos pedologinis, Laumekių botaninis, Laumenio botaninis bei zoologinis draustiniai, Gedžiūnų miško biosferos poligonas. Beje, šis yra tinklo „Natura 2000“ dalis.

2013 metais urėdijoje iškirsta 85,5 tūkst. kietmetrių medienos: 60,8 tūkst. kietmetrių – pagrindiniais, 24,7 tūkst. kietmetrių – tarpiniais kirtimais. Praėjusiais metais parduota 77,9 tūkst. kietmetrių apvaliosios medienos. Dalis medienos – maždaug 10 tūkst. kietmetrių popiermedžių – iškeliavo į Skandinaviją ir Latviją.

2014-aisiais Pakruojo miškų urėdijos miškininkai atkūrė 282,7 hektaro miškų: pasodino 177 hektarus, savaime atželti paliko 57,4 hektaro. Dar 48 hektarai miško atkurti mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu. Taip pat įveista 12,6 hektaro naujų miškų. Nenašioje, apleistoje žemės ūkio žemėje įveista 1,4 hektaro plantacinių miško želdinių.

Pakruojo miškų urėdijos Sukmedžio girininkijoje įveista 8 hektarų ploto sėklinė eglės plantacija, Linkuvos ir Rozalimo girininkijose – genetiniai drebulės ir beržo draustiniai, taip pat penki ąžuolo, juodalksnio, eglės sėkliniai medynai Pakruojo, Rozalimo, Klovainių girininkijose.

Urėdijoje veikia modernus medelynas. Kasmet urėdijos medelyne išauginama daugiau kaip milijonas eglės, ąžuolo, beržo, juodalksnio, liepos sėjinukų ir sodinukų. Sodmenų urėdija užsiaugina ne tik savo reikmėms – dalį jų įsigyja ir privačių miškų savininkai.

2014-ųjų pavasarį urėdijos miškuose pasodinta 100 tūkst. ąžuoliukų, 214 tūkst. eglių, tiek pat beržo sėjinukų ir 182 tūkst. juodalksnio sodmenų. Kasmet vis daugiau sodmenų įsigyja privačių miškų savininkai: šį pavasarį jie jau nusipirko beveik 400 tūkst. pakruojiškių išaugintų sodmenų (populiariausi – ąžuolo, juodalksnio, eglės).

Daugiau dėmesio – biokurui

Viena prioritetinių miškų urėdijos veiklos sričių – žaliavos biokurui iš miško kirtimo atliekų ruošos valstybiniuose miškuose didinimas. Pakruojo miškų urėdija miško kirtimo atliekas biokuro gamybai pradėjo ruošti 2011 metais.

Ruošdama žaliavą biokurui urėdija įsipareigoja ne tik ištisus metus užtikrinti miško kirtimo atliekų ruošimą, bet ir jas sandėliuoti prie gerai privažiuojamų kelių, užtikrinti priešgaisrinę apsaugą, prekiauti miško kirtimo atliekomis išlaikydama panašias didmeninės ir mažmeninės prekybos apimtis.

Nuo 2014-ųjų pradžios miškų urėdijai keliamas dar vienas uždavinys – dalyvauti energijos išteklių biržoje „Baltpool“. Vasario mėnesį biržoje užfiksuoti 23 sandoriai, gegužę – 32. Šiltuoju metų sezonu biokuro kainos, pripažįsta pašnekovas, sumažėja iki 40 proc., tad vykdyti prekybą biokuru energijos išteklių biržoje nėra palankiausias metas, tačiau prasidėjus 2014 metų šildymo sezonui miškų urėdija planuoja katilinėms parduoti 2400 kubinių metrų biokuro.

Urėdijos planuose šiais metais – ne tik žaliavos iš miško kirtimo atliekų bei skiedrų gamyba, pateikimas biokuro biržai konkurencingomis kainomis, bet ir valstybinių miškų pareigūnų veiklos efektyvumo didinimas, saugant miškus nuo neteisėto kirtimo, medienos grobstymo, medžiojimo, taip pat – vietos reikšmės vidaus miško kelių tinklo gerinimas ir neplynųjų pagrindinių miško kirtimų ploto dalies didinimas.