Linksmučių kaime, buvusio vokiečių barono Hermano fon Ropo Pakruojo dvaro skyriaus teritorijoje, įsikūrusi Pakruojo miškų urėdija ypatingą dėmesį skiria rekreacijai. Urėdijos pasididžiavimas – Rozalimo pušynas.
Lankytojams – nauja traukos vieta
Rozalimo pušynas, anot Pakruojo miškų urėdijos miškininkų – retenybė Vidurio Lietuvoje. Pakruojo rajone jis – vienintelis, todėl Rozalimo miško parke ne vienus metus planuota įrengti daugiau kaip keturių kilometrų pėsčiųjų taką, skirtą lankytojams supažindinti su medynų, augalų, gyvūnų įvairove, mitologine krašto istorija.
Pirmieji Rozalimo miško parko lankytojai.
2010 metais Lietuvos miškotvarkos instituto specialistai parengė Rozalimo miško parko rekreacinio sutvarkymo projektą. Rengiant jį konsultuotasi su mokslininkais, miškininkais, vietos gyventojais. Pakruojo miškų urėdijos miškininkai pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Iš ES miško pėsčiųjų takui įrengti buvo gauta 269,4 tūkst. litų, Pakruojo miškų urėdija skyrė dar 145 tūkst. litų.
Rozalimo pušynas, Pakruojo miškų urėdijos urėdo Kazio Gudo teigimu, visuomet buvo lankytojų mėgstama poilsio vieta, mat šalia parko yra Paežerių tvenkinys.
„Miško parko pažintinio tako pradžioje lankytojus pasitinka meniški vartai, kurių viršuje pakabinti trys varpai. Architektas Aurimas Vengras, suprojektavęs gamtos pažinimo ir poilsio parką, teigė, kad varpai simbolizuoja amžiną žemės ir dangaus ryšį. O medžio drožėjų sukurtos skulptūros primena ne tik garsius Pakruojo krašto menininkus, bet ir jų sukurtus personažus bei siužetus“, – pasakojo K. Gudas. Tad parke lankytojai gali sutikti Jono Biliūno piemenėlį Jonuką su žąsimi po pažastimi, šunelį iš „Brisiaus galo“, katytę iš apsakymo „Kliudžiau“, prisėsti ant Henriko Radausko suolelio.
Beveik 55 hektaruose miško parko įrengta įvairių rekreacinės miško infrastruktūros statinių-stendų, lauko baldų, pavėsinių, informacinių rodyklių, rekreacinių takų, automobilių stovėjimo aikštelių. Miško parko rekreacinio sutvarkymo projekto rengėjai didelį dėmesį skyrė poilsiautojų užimtumui, jų galimybėms pažinti mišką, gamtą, vaikų pramogoms, stengėsi sudaryti kuo geresnes sąlygas šeimyniniam poilsiui. Pastatyti ir sanitariniai įrenginiai: šiukšliadėžės, lauko tualetai. Taip pat sutvarkyta centrinėje pušyno dalyje esanti renginių aikštelė su estrada, kurioje vyksta įvairiausių miestelio renginių.
Šalia tako esančiuose stenduose gausu informacijos apie miško pasaulį.
„Mes puikiai suprantame, kad kiekvienas rekreacinis, pažintinis objektas miške – papildomas miškininkų įsipareigojimas visuomenei. Tačiau rekreaciniai objektai, be abejo, prisideda stiprinant miško pareigūnų ir lankytojų bendradarbiavimą, ugdant pagarbos miškui tradicijas“, – neabejojo miškų urėdas.
Miško keliams – urėdijos ir ES lėšos
Miškų lankytojai, poilsiautojai, privačių miškų savininkai naudojasi ne tik rekreaciniais objektais, bet ir miško keliais. Pakruojo miškų urėdijos teritorijoje – 117 kilometrų vietos reikšmės vidaus miško kelių, iš kurių 94 kilometrai – gruntinių kelių, 23 kilometrai – kelių su dirbtine danga.
