Vieno paklausiausių šiandien nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sostinės rajonų – Naujamiesčio – transformaciją iš pramoninio į naujų daugiabučių namų kvartalą architektai numatė beveik prieš dvidešimt metų. Specialistai buvusio bjauriojo ančiuko virsmą gulbe vertina teigiamai ir priduria, kad norint geriau išnaudoti infrastruktūrą miestas turi darytis kompaktiškesnis, o ne plėstis į „pievas“.

Miestai tampa kompaktiškesni

„1998 metais, kai buvo parengta pirmoji Naujamiesčio raidos programa, pradėta galvoti, kaip tą miesto dalį atgaivinti. Tai, kad šiame rajone atsiras naujų daugiabučių, numatėme prieš dvidešimtmetį, nes panašūs rajonai sparčiai plėtėsi ir kitose Europos miestuose. Patirtis rodo, kad miestai, o ypač sostinės, turi darytis kompaktiškesnės, o ne plėstis į laukus ir pievas, kur nėra jokios infrastruktūros, o savivaldybė jos sukurti ir išlaikyti ten negali“, – sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Bendrovės „Hanner“ duomenimis, per devynis šių metų mėnesius daugiausia naujos statybos butų (436) parduota būtent Naujamiestyje, nedaug atsilieka Pilaitė (379), o trečią vietą dalijasi Antakalnis ir Šnipiškės. Prognozuojama, kad populiariausi rajonai nesikeis, o noras gyventi perspektyviame rajone arti sostinės centro išliks pagrindiniu motyvu.

„Atstumas iki miesto centro perkant būstą lemia daug, tačiau svarbūs ir kiti veiksniai. Naujamiestyje netrūksta darželių, mokyklų, dar pakankamai maži vaikai gali patys saugiau ten nueiti. Juk į senamiestį pasivaikščioti išeiname tik laisvalaikiu, o vaikus į mokyklas, darželius reikia išleisti kasdien“, – komentavo bendrovės „Hanner“, kuri vysto gyvenamąjį projektą „B23“ Naujamiestyje, valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Nuo fabriko iki daugiabučio

Kojinės, drabužiai, radijo imtuvai, kartoninės pakuotės, grąžtai – tai tik keli produktai, kurie anksčiau buvo gaminami Naujamiestyje. Šiandien vietoje apleistų gamyklų kyla modernūs daugiabučiai, kuriuose butų paklausa itin didelė.

„Geras statinys, sutvarkyta aplinka kuria vertę ne tik NT plėtotojui ar konkrečiam projektui, bet ir visam rajonui – po sėkmingų NT projektų užbaigimo kaina auga ir šalia esančiuose pastatuose. Manau, Naujamiestis turi perspektyvą tapti geidžiamiausiu gyvenamuoju rajonu sostinėje“, – sakė A. Avulis.

Miesto plėtros vadovas M. Pakalnis sutinka su minėta prognoze ir akcentuoja, kad gyventojai vis dažniau kelia reikalavimus ne tik pačiam pastatui, bet ir aplink jį esančioms paslaugoms ar erdvėms.

„Tendencija labai aiški – vis daugiau NT plėtotojų ir investuotojų atsižvelgia į tai, kad objekto vertę didina ne tik pastato kokybė, bet ir sukurtos viešosios erdvės aplink jį. Naujamiestyje tokių žaliųjų erdvių galima sukurti ne vieną, potencialo čia tikrai yra, todėl rajonas turėtų tapti dar patrauklesnis“, – aiškino M. Pakalnis.

Iš Naujamiesčio paprasta nuvykti geležinkelio ar autobusų stotį, patogus susisiekimas su Vilniaus oro uostu. Daugelį žmonių žavi ir gana griežtas gatvių Naujamiestyje suprojektavimas – jos buvo projektuotos XIX amžiaus antroje pusėje, Rusijos imperijos laikais.

Anot A. Avulio, NT pirkėjams, kurie žvelgia į būsto įsigijimą per investicijos atsiperkamumo prizmę, Naujamiestis būtų beveik idealus pasirinkimas: „Šiame rajone dar yra teritorijų, kuriose seni pastatai, gamyklos, sandėliai gali virsti moderniais daugiabučiais su jų pirmuose aukštuose veikiančiomis smulkiomis verslo įmonėmis. Centrinėje miesto dalyje naujų būtų pasiūla ateityje tikrai nebus tokia didelė kaip, pavyzdžiui, miegamuosiuose rajonuose, todėl būstas Naujamiestyje šiuo metu vertinamas kaip itin gera investicija“.

Alternatyvos automobilių transportui

Miesto architektai pastebi, kad Naujamiestis yra puiki vieta kurti tikrą didmiesčio gyvenimą. Kompaktiškai apstatytos erdvės, gyvenamieji būstai ir biurai, prekybos ir paslaugų erdvės, švietimo ir kultūros įstaigos – viskas gana nedidelėje teritorijoje, o to kituose sostinės gyvenamuosiuose rajonuose rasti nepavyks.

„Žmonės, apsigyvenę Naujamiestyje, daug kur gali nueiti pėsčiomis, nuvažiuoti įprastu ar elektriniu dviračiu. Manau, šeimai turėtų užtekti vieno automobilio, ypač gyvenant taip arti miesto centro“, – dėstė M. Pakalnis.

Anot M. Pakalnio, NT plėtotojai turėtų skatinti alternatyvas įprastam automobilių transportui, tarkime, projektuoti stovėjimo aikšteles, kuriose daugiau vietos skiriama dviračiams. Su šiuo požiūriu sutinka ir „Hanner“ vadovas A. Avulis.

„Kylant gyventojų pragyvenimo lygiui ir augant gyvenimo tempui, vis daugiau miesto gyventojų suvoks įprastų ir elektrinių dviračių teikiamą naudą. Juk laikas, sugaištas keliaujant iš vieno taško į kitą, tampa vis brangesnis. Dėl šios priežasties, galimybė gyventi Naujamiestyje ir greitai pasiekti miesto centre esančią darbovietę pėsčiomis ar dviračiu taps vis patrauklesnė“, – sakė „Hanner“ vadovas.

Alternatyvūs transporto sprendimai bus integruoti ir vystant kvartalą „B23“. Čia suplanuota būsimiems gyventojams skirta dviračių saugykla, siekant dar labiau padidinti transporto alternatyvų skaičių, kvartale veiks ir elektromobilių dalijimosi paslaugos aikštelė.