Apklijavus namą izoliacinėmis medžiagomis ir nepagalvojus apie gerą konstruktyvą, konstrukcijų vėdinimą, įdėtinės laikomosios metalo konstrukcijos gali pradėti koroduoti dar greičiau, – aiškino architektas. – Prieš renovuojant būtina ištirti pastato sandarumo lygį, pažeidimus ir t. t. Kiek žinau, niekas to nepaiso, tiesiog sudaro miestuose ir miesteliuose renovuotinų daugiabučių sąrašus. Juos apklijuos, išvaizda bus puiki, bet dėl taupumo atsisakius oro cirkuliaciją reguliuojančių sistemų pastatai pradės pelyti.“

Pašnekovas neabejoja, kad ateityje bus priimami ne politiniai ar statistikai naudingi, bet ekonomiški ir racionalūs sprendimai. „Seni automobiliai atiduodami į sąvartyną. O kaip elgiamės su pastatais? Patogumą, sveikatą, ekonomiškumą lemia ne nudažyta pastato išorė, bet būtini techniniai sprendimai, kurie nėra pigūs. Kiekvienu atveju reikėtų apskaičiuoti, kas yra naudingiau, geriau ir sveikiau“, – komentavo H. Žukauskas.

Kai kuriuos sprendimus atidedame

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius irgi apgailestavo, kad vėdinamų sistemų įrengimas modernizuojamuose daugiabučiuose vis dar nėra tapęs norma. To nenumatyta norminiuose aktuose, apie tai užsimenama tik nedaugelio renovacijai besirengiančių daugiabučių bendrijų susirinkimuose, o ir tokiais atvejais neretai numojama ranka – atsidarys langus ir išsivėdins. „Viena vertus, iš dalies tai pačių užsakovų problema – mes pratę gyventi kiauruose namuose, kurie vėdinasi be mūsų pastangų, ir net nesuprantame to klausimo. Kita vertus, daugelio renovuotinų daugiabučių gyventojams terūpi sumažinti šildymo sąskaitas, ir nesvarbu, kad jos sumažės sveikatos sąskaita“, – svarstė R. Simanavičius.

Daugeliu atvejų žmonės nė nesuvokia, kodėl parėję namo staiga užsimano miego. „Juk tai nebūtinai susiję su nuovargiu – tikėtina, kad patalpoje tiesiog trūksta deguonies. Ir galvą rytą gali skaudėti kaip tik dėl to. Beje, jei žmogus jau yra patyręs, kas yra gyvenimas vėdinamose patalpose, atsidūręs kitokiose jaus didelį diskomfortą. Atsiranda priklausomybė nuo gero oro“, – sakė R. Simanavičius.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas pripažino: techniniai vėdinimo įrengimo sprendimai senuose daugiabučiuose sudėtingesni, tie statiniai nėra pritaikyti priverstiniam vėdinimui, tad suprojektuoti sistemą tikrai nėra paprasta. Kartais tam trukdo ir higienos normos, techniniai statybos reglamentai. Problema ir tai, kad įrengiant vėdinimo sistemą darbus reikia atlikti ir butuose. Ir tada viskas priklauso nuo gyventojų – sutinka ar nesutinka jie, pavyzdžiui, nukabinti kokią spintelę. Vis dėlto šios srities specialistai, patikino R. Simanavičius, neabejoja, kad vėdinimo sistemos, siekiant kompleksinio rezultato, renovuojant pastatus turi būti privalomos, o situacijos, kurios laukia apšiltinus daugiabutį ar pastačius naują statinį, turi būti įvertintos dar projektavimo stadijoje. Energiškai efektyvus būstas privalo būti sandarus, nes sumažinus šilumos nuostolius per atitvaras esminiai nuostoliai patiriami būtent dėl  nesandarumo. O sandariame būste užtikrinti sveiką mikroklimatą galima tik jį vėdinant. Jeigu apie problemas pradedama galvoti tik jas jau pajutus, sprendimai gerokai pabrangsta. Todėl specialistai siūlo žymiai daugiau dėmesio skirti projektavimui ir sprendimų parinkimui.

Pasak Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininko, atvejų, kai ignoruojama vėdinimo sistemų būtinybė, pasitaiko ir statant naujus pastatus – nekilnojamojo turto plėtotojai tiesiog baiminasi, kad klientams dėl tam reikalingų investicijų pabrangęs būstas taps nepatrauklus. „Kol rinkoje nėra statinių su geru mikroklimatu paklausos, tol tokie sprendimai nebus populiarūs“, – pripažino asociacijos valdybos pirmininkas. Tiesa, naujai statybai nuo 2016 metų, kai bus galima statyti tik A kategorijos statinius, vėdinimo sistemų įrengimas su efektyvia šilumogrąža taps privalomas.

„Jau šiandien atsakingai į ateitį žiūrintys nekilnojamojo turto plėtotojai, kai kurios savivaldybės, statytojai, architektai projektuoja energiškai efektyvius ir modernizuojamus, ir naujus pastatus. Mūsų asociacijos nariai besikreipiantiesiems teikia išsamias konsultacijas apie tokių pastatų projektavimo ypatumus, padeda parinkti racionalius, ekonomiškai pagrįstus sprendimus, atlieka projektų vertinimą, pastatų sandarumo tyrimus, oro kokybės matavimus, – kalbėjo R. Simanavičius. – Reikia pasakyti, kad kartais žmonės nė nesuvokia, kad dėl jų gyvenimą gadinančių problemų – patalpose besikaupiančios drėgmės ar priešingai – dėl pernelyg sauso oro, pelėsio atsiradimo, kaltas netinkamas pastato vėdinimas.“

Pavyzdžio nerodo ir valdžios institucijos

Didžiulė problema yra viešųjų pastatų, tokių kaip mokyklos ir vaikų darželiai, renovavimas. Vėdinimo sistemos čia irgi retenybė. „Anksčiau vaikai šalo, o dabar sėdi 22 laipsnių temperatūros grybelio apimtose patalpose ir kvėpuoja CO2. Ir serga“, – sakė viešosios įstaigos Žaliosios energetikos centro (ŽEC) vadovas Vaidotas Levickis.

ŽEC, kaip ir Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, yra atlikusi ne vieną patalpų oro tyrimą ugdymo įstaigose. „Oro kokybė klasėse yra ypač bloga. Viena vertus, langų atidarymas per pertraukas padeda tik kelias minutes, kita vertus, vėdinant stipriai švaistoma sutaupyta šiluma, dėl kurios mes ir renovuojame pastatus, – antrino R. Simanavičius. – Svarbiausia – daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo, kad kvėpuojant tokį neišvalytą orą ne tik blogėja savijauta, bet ir menksta žinių įsisavinimas.“

„Be to, juk kalbame apie augantį organizmą ir nežinome, kokį ilgalaikį poveikį jam turės tokios mokslo sąlygos“, – sakė V. Levickis.

Reikiami sprendimai atidedami dėl to, kad skaičiuojant elementariai vėdinimo sistemų įrengimas neduoda ekonominės grąžos, pripažino pašnekovai. „Mes mėgstame taip vertinti – ar atsiperka investicijos: ar atsiperka sveikata? Ar atsiperka sveikas maistas? – komentavo Lietuvos pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas R. Simanavičius. – Akivaizdu, reikia intensyviai šviesti visuomenę. Bet manau, kad tas klausimas greitai nebus išspręstas. Vis dėlto tik laiko klausimas, kada tie seni namai galbūt bus griaunami su visomis apšiltintomis sienomis – pastato gyvavimo ciklas vis viena yra ribotas.“