Konferencijoje „Pastatų modernizavimas – dabartis ir ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys į paplitusį mitą, esą pastatų termoizoliacija niekada neatsiperka, ypač jei naudojamas storesnis termoizoliacinės medžiagos sluoksnis. Manoma, kad laikui bėgant kinta, prastėja termoizoliacinės medžiagos ypatybės ir dėl to mažėja energinis pastatų efektyvumas. Tačiau ilgalaikė stebėsena leidžia paneigti šiuos mitus.

Techninė Bruncko gyvenamojo rajono pastatų būklė buvo įvertinta praėjus dešimčiai metų nuo atnaujinimo. Ekspertų išvados leido paneigti mitus: polistireninio putplasčio ypatybės po dešimtmečio liko nepakitusios, nematyti jokių medžiagos senėjimo tendencijų.

Defektų šiltinimo sistemoje pastebėta, tačiau ekspertai išanalizavo, kad jų atsirado ne dėl termoizoliacinės medžiagos netinkamumo, bet dėl montavimo klaidų. Galiausiai apskaičiuotas ir ekonominis šio rajono atnaujinimo naudingumas – per metus sutaupoma 378 tūkst. litų kuro, o tai prilygsta 13 benzovežių.

Verčia keisti skaičiavimus

Modernizuotų pastatų stebėsena skatina specialistus keisti skaičiavimus dėl įdiegtų priemonių atsiperkamumo laikotarpio. Dar 2001 metais buvo skaičiuota, kad investicijos į išorės atitvarų termoizoliavimą gali atsipirkti tik per 50 metų, į stogo termoizoliavimą – per 35 metus. Vertinta, kad greičiausiai atsipirktų investicijos į rūsio perdangos termoizoliavimą – per maždaug 30 metų. Keičiant susidėvėjusius langus energiškai efektyviais, turinčiais dvigubą stiklo paketą, investicijų atsipirkimo irgi reikėtų laukti apie 50 metų.

2013 metais atlikta analizė leidžia pateikti naujus skaičiavimus. Pagal juos sienų termoizoliavimas atsiperka maždaug per 16 metų, stogo – per 13 metų, o rūsio perdangos šiltinimas – maždaug per 8 metus.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad būtina įvertinti ne tik ekonominę pastatų modernizavimo naudą, bet ir komfortiškesnį patalpų mikroklimatą, geresnę čia būnančių žmonių savijautą.

Gerų pavyzdžių netrūksta

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius pasidžiaugė, kad Lietuvoje netrūksta teigiamų modernizavimo pavyzdžių. Be to, panašūs projektai, kokie įgyvendinami Vokietijoje, įmanomi ir pas mus.

„Tenka dažnai susitikti su daugiabučių bendrijų, kurios yra modernizavusios pastatus, atstovais. Jie tikrai negaili gerų žodžių renovacijai, džiaugiasi neapsirikę termoizoliavimui pasirinkę kokybišką medžiagą – polistireninį putplastį. Kai kuriuose šalies rajonuose modernizuojant daugiabučius pasirenkama tik ši termoizoliacinė medžiaga“, – sakė Č. Ignatavičius.

Jis taip pat priminė, kad pastato sienų ir stogo termoizoliavimas duoda geriausią efektą siekiant energinio efektyvumo. Tačiau būtina nepamiršti ir vidaus patalpų vėdinimo, kad čia nesikauptų drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai, grybelis. Svarbi ir gyventojų elgsena modernizuotuose namuose – nuo jos priklauso energinis pastato efektyvumas. Žmonės turi įprasti uždaryti lauko duris, nepalikti atidarytų laiptinės langų. Skaičiuojama, kad nuo gyventojų elgesio priklauso iki 40 proc. energijos naudojimas.

Energijos naudojimas – gerokai mažesnis

Vienas novatoriškiausių daugiabučių modernizavimo pavyzdžių mūsų šalyje – Alytaus Birutės gatvėje 14 numeriu pažymėtas namas.