Įsigaliojus naujiems tvarios statybos įstatymams, verta klausimą „kaip atrodys medinė architektūra?“ pasukti kitu kampu ir pasvarstyti, ar išties medinė architektūra buvo stabdoma ir varžoma prieš tai? Lietuvių architektų iškeliami filosofiniai pasvarstymai skatina atsižvelgti į faktą, kad medinė architektūra buvo ir bus, o visa kita – įgyvendinimo semantika, kuri dažnai yra labiau ribojama mūsų pačių, profesionalų, abejonėmis.

Nuo gilių tradicijų iki šiuolaikinės išraiškos, medis gyvuoja architektūroje kaip reikšminga priemonė. Atsižvelgiant į spartų žmonijos vystymąsi, aštrėjantys klimato padariniai verčia prisiimti daugiau atsakomybės savo darbuose ir veikloje. Medinė architektūra – tai ne tik dabar jau madingas įvaizdis, bet ir gamtos pajautimas per architektūrą, o kartu ir būdas atrasti tvariausius projektavimo procesų derinius.

Įkvepianti Bavarijos patirtis ir aukštesni lietuvių užmojai

Sujungus inovaciją kartu su tvarumo įvaizdžiu ir estetika, 2016 m. „Archas“ studijoje gimė „JU.2“ sporto komplekso projektas, kurio vienas pagrindinių akcentų buvo „sveikos gyvensenos“ koncepcijos perteikimas architektūrinėmis priemonėmis. Medinių konstrukcijų pasirinkimas buvo lemiamas ir dėl konstruktyvinio iššūkio, kuomet kitokios medžiagos panaudojimas būtų buvęs neįmanomas dėl sunkios ir sudėtingos konstrukcijos. Vietoje skambių abejonių, dėl projekto neįgyvendinimo, architektai rinkosi svarstyti „o kaip įmanoma?“

Studijos „Archas“ partneris, architektas Mantas Navalinskas dalijasi Baltijos šalių architektų ir gamintojų išvykos į Bavariją įspūdžiais, kur nuo seno vyrauja medinės architektūros tradicijos, tam yra išvystyta palanki pramonės sritis, o rangovai yra pasiruošę. Sekant Vokietijos architektų pavyzdžiu, pristatytas medinis darželis, kuriame atvirai eksponuojamos medinės CLT konstrukcijos. Projekto sąmata siekė beveik 3 mln. eurų, o įgyvendinimo laikotarpis trumpesnis nei vieneri metai. „Archas“ komandos 2017 m. įgyvendintas medinio darželio projekto sąmata nesiekė nė 1 mln. eurų, buvo panaudoti mediniai skydai ir santvaros, o terminas – 9 mėn. M. Navalinskas džiugiai nustebo išgirdęs vokiečių architekto atsaką, kad mūsų projektas yra tvaresnis, kadangi panaudodami kitokias medinės statybos konstrukcijas ne tik buvo sumažinti projekto kaštai, bet ir iškirsta 5 kartus mažiau medžių.

To paties vizito metu, Miuncheno universiteto architektai atkreipė dėmesį, kad tiek medinių konstrukcijų privalumai ir projekto tvarumas atsispindi specialistų gebėjime parinkti tinkamiausią derinį, nenaudoti technologijas vien dėl to, kad naujausios, o gebėti atrasti optimaliausią sprendimą konkrečiam projektui, pagal atitinkamą funkciją, poreikius ir estetiką. „Tvarumas, visų pirma, yra tausojantis vartojimas. Ne viskas, kas „kvepia“ medžiu yra tvaru, tačiau medinė architektūra jau yra jau žingsnis į priekį. O tai skatina apsvarstyti, kokią medinę architektūrą norime matyti Lietuvoje“, – sako M. Navalinskas.

Medinės architektūros plėtra Vokietijoje

Net ir Vokietijoje, kur atrodytų medinė statyba yra labai pažengusi, per daugiau nei 20 metų, medis pasiekė 21 proc. visų statyboje naudojamų medžiagų. Tačiau vis dar dominuoja vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų bei pramoninių žemės ūkio statyba iš medienos. Vis dėlto dabar plėtojami projektai yra vystomi didesniu mastu, įvairios funkcijos ir ištisi kvartalai, kas tampa žingsniu į priekį siekiant „išeiti“ iš mažų vienbučių mastelio.

_{Didžiausias vystomas medinių daugiabučių kvartalas „Schumacher Viertel“ buvusio oro uosto teritorijoje Berlyne (planuojama iki 5 tūkst. butų). Architektai „Tegel Projekt“. „rendertaxi“ vizualizacijos.}

Medinės architektūros išraiška

Vienas esminių medinės statybos reguliavimų atsispindi ir pačioje architektūroje. Siekiant užkirsti kelią gaisro plitimui, privaloma naudoti vėdinimo sluoksnio užtvarą. Mažaaukščiuose pastatuose tai išsprendžiama gana „nematomu“ būdu, ties perdangomis įrengiant stambius medinius tašus fasado vėdinamo sluoksnio dalyje. Tačiau aukštesniems pastatams reikalingi stambesni konstrukciniai elementai – tarp atsiranda skardos užtvarai ties kiekvieno aukšto perdanga.

„Pabrėžiant medinę architektūrą svarbi ir vizualinė išraiška tarsi parodanti, kad pastatas yra iš medienos. Toks horizontalus skaidymas yra stiprus architektūrinis akcentas, kuris kiekviename projekte gali būti kūrybiškai integruojamas“, – sako „PRPM architekten uns Stadtplaner“ studijos architektas Dominykas Marcinonis. 

2022 m. Miuncheno priemiestyje architektas įgyvendino socialinio būsto projektą, kurio tikslas – atsižvelgiant į ribotus finansinius išteklius, pateikti tinkamiausią architektūrą, atspindinčią aplinką tausojančią, tvarią viziją. Panaudotos laikančios medinės konstrukcijos ir mediniai karkasiniai skydai. Fasadų apdaila iš vertikalių dailylenčių, kurios papildomai turi specialius griovelius spartesniam vandens nutekėjimui bei ilgaamžiškumo užtikrinimui. 

_{XVIII a. mediniame pastate „Roots“ Hamburge įrengti ištisiniai balkonai kiekviename aukšte vietoje skardos skaidymo. Architektai „Stormer Murphy“, studijos archyvo nuotr. ir vizualizacija. Socialinis būstas Vokietijoje, 2022m. Architektai „PRPM architekten“, studijos archyvo nuotr.}

Medinė architektūra nuo miesto iki suolo

Kontekstualus mastelis, žmogaus aplinka ir nutrūktgalviškas statybų mastas svarbus projektuojant be kokį statinį, kompleksą ar net mažiausią objektą. O aštrėjantys klimato iššūkiai verčia susimąstyti apie įgyvendinimo pokyčius. „After party“ partnerė, architektė Gabrielė Ubarevičiūtė architektūrinę patirtį kardinaliai skirtinguose miestuose, tarptautinėse studijose, kaip žingsnį permąstyti architektų darbo atsakomybę.

_{Vertinant miško gyvavimo ciklą, medžiams augant yra sugeriamas anglies dvideginis, tačiau pūnant seniems medžiams, sugerta anglis ir vėl išmetama į atmosferą. Tinkamu momentu kertami medžiai paverčiami statybine medžiaga, o anglies dvideginis lieka „užrakintas“ pastato gyvavimo laikotarpiu.}

Būtina įvertinti riziką, kad augant konstrukcinės medienos poreikiui statyboje, ūkiniai, monokultūriniai miškai gali dominuoti ir išstumti bioįvairius ir natūralius miškus. Turėtume puoselėti natūralią gamtą, o statybai skirtos medienos ūkiui skirti nederlingas arba žemės ūkiui naudojamas (efektyvinant šią pramonės sritį) teritorijas.

Medinė architektūra pritaikoma įvairiam masteliui

2020 m. „After party“ komanda laimėjo konkursą parengti Turku miesto (Suomijoje) uosto regeneracijos projektą. Istorinė vandens apsupta teritorija ilgainiui apaugo „asfalto jūra“, o dėl klimato kaitos pasekmių teritoriją niokoja pasikartojantys potvyniai, tad uostas buvo perkeltas aukščiau, o pakrantė atlaisvinta. „Geriausias būdas kovoti su gamtos stichijomis yra pasitelkus pačios gamtos ištekliais. Todėl pasiūlėme išplėsti pilies parką iki pat vandens. Šios žaliosios salos sukurtų bio įvairią aplinką, padedančią sugerti potvynių vandenį bei patrauklias, tvarias erdves miestiečiams.“ – sako architektė G. Ubarevičiūtė.

Siekta išsaugoti didžiąją dalį istorinio užstatymo, nepriklausomai nuo jo paveldosauginės vertės, bei integruoti naujos architektūros elementus. Didelis teritorijos mastelis bei intensyvus statybos tempas paskatino rinktis surenkamą medinių konstrukcijų statybą. Pirmi aukštai išlaikė esamą betoninės konstrukcijos pagrindą, saugant statinius nuo galimų potvynių, o virš jų projektuota medinė architektūra.

Greitu metu projektuotojai ruošiasi gauti statybos leidimą naujajam Valstybinės miškų urėdijos kompleksui. Projekto tikslas – sukurti pilotinį projektą, kuriame būtų panaudota maksimalus medinių konstrukcijų kiekis. Pagrindinis administracinis pastatas įkomponuotas rečiau apaugusiame miško plote. 2-jų ir 3-jų aukščių tūriai uždengiami stačiakampio formos stogu su „iškirptomis“ organinėmis formomis, leidžiant ir toliau augti esamiems medžiams.

Ugniasiene padalinus pastatą į dvi dalis ir suprojektavus priešgaisrinę sprinklerių sistemą, buvo galima atverti vidinės medines konstrukcijas. Kas eigoje pabrėžia ne tik fizinį pastato konstruktyvą, bet ir vizualinę medžio išraišką. Taip pat pavyko optimizuoti medienos kiekį, išvengiant bereikalingų statybinių atliekų. O dideli fasadų atvėrimai eksponuoja medinį vidinį pastato karkasą ir kartu keičia pastato vizualinį mastelį.

Projektuojant intensyvų transporto mazgą Turku mieste atsisakyta infrastruktūros funkcijai būdingo grubumo, vietoje to – viešosios erdvės jaukią atmosferą ir patrauklumą kuria mediniai elementai. Įvertinus žymiai mažesnį mastelį ir buvusio uosto teritorijos charakterį, pasiūlyta laivų statyboje įprastai naudojama klijuoto medžio konstrukcija. Paviljonų architektūroje remtasi tradicinės medinės statybos metodais, kur medis dažnai kombinuojamas su akmeniu, o akmuo yra dar viena gausiai paplitusi statybos žaliava Suomijoje. Vietoje įprastų infrastruktūrinių objektų, šie paviljonai-stoginės veikia tarsi skulptūros, žyminčios visos erdvės svarbą. Stoginės formuojamos iš vienodų modulių, sudarytų iš lenktų medinių kolonų, laikančių stogo plokštumą. „Projektuodami medinę architektūrą supratome, kad nėra techninių apribojimų, o ir pati mediena nėra brangesnis statybos būdas.“ – sako G. Ubarevičiūtė.

Specialistų bendradarbiavimu vystoma patvaresnė ir tvaresnė medinė architektūra

Medinė architektūra, o kartu ir jos statybos ypatumai planuojami dar ankstyvoje projektavimo fazėje. Architektai, kartu su konstruktoriais, inžinieriais, o kartais net ir staliais iš anksto planuoja statybų eigą ir galutinę architektūrinę raišką. Tokio bendradarbiavimo pagrindu, projektas vystomas greičiau, reikalauja mažesnių išteklių, nelieka bereikalingų atliekų ir kerta kelią ateityje pasitaikantiems trikdžiams.
„KALVASTA Timber“ verslo plėtros ir produkto vystymo vadovas Audrius Papečėnka lygina medį su kitomis medžiagomis, stebint pastatų gyvavimo ciklą, mediniai pastatai pasižymi 30–60 proc. mažesnėmis anglies dvideginio emisijomis.

Tvariausias požiūris statybose neapsiriboja tik vieno ar kito medienos gaminio panaudojimu, veikiau atsižvelgia į kiekvieno pranašumus. Todėl tikslas yra pritaikyti skirtingas kombinacijas įvairioms pastato konstrukcinėms dalims, atliepiant mažiausią išteklių suvartojimą, pastato ilgaamžiškumą ir projekto savikainą.

Efektyvi medinė statyba pasižymi įvairiapusiška pastatų sistema:

• Konstrukciniai sprendimai
• Akustiniai parametrai
• Gaisriniai parametrai
• Kainodara

„Ieškant lanksčiausio sprendimo, prieš pradedant techninį projektą, numatyti kiek ir kaip medis bus integruotas. Atrandant racionalų ir ekonomišką variantą, projektuojami standartizuoti elementai yra pritaikomi kiekvienam individualiam objektui.“ – kalba A. Papečėnka.

Šiandien vis labiau yra vertinamas medžio eksponavimas interjere, kuriuo kuriama pridėtinė architektūros vertė bei estetiška ir jauki aplinka. Todėl taikomos medžio technologijos atitinka pagrindinius reikalavimus, leidžiančius bent dalinai ar pilnai atverti medines konstruktyvą.

Straipsnis parengtas remiantis lapkričio 22-ąją vykusiu „Statyba ir architektūra“ organizuotu vebinaru „Medinė architektūra – pavyzdys Lietuvai“. Vebinaro metu pranešimus skaitė „After party“ studijos partnerė, architektė Gabrielė Ubarevičiūtė, „PRPM architekten uns Stadtplaner“ studijos Miunchene (Vokietija) architektas Dominykas Marcinonis, „KALVASTA Timber“ verslo plėtros ir produkto vystymo vadovas Audrius Papėčenka. Vebinaro moderavo Julija Novikova, moderavo ir pranešimą skaitė „Archas“ studijos partneris ir architektas Mantas Navalinskas.