Skylėta teisinė pramonės teritorijų gaivinimo bazė verčia abejoti galutinio rezultato kokybe.
Vilniaus pieno kombinato vietoje iškilęs prekybos ir pramogų centras „Panorama“, vietoj sandėlių pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas „Oslo namai“, tankų dalinio karinės bazės teritorijoje išaugęs Šiaurės miestelis, „Komunaro“ staklių gamyklos vietoje suprojektuotas kompleksas „Šaltinių namai“, Kuro aparatūros gamyklos pastatuose įsikūręs „Loft Town“, duonos kepyklą „Vilniaus duona“ pakeitę „Naujamiesčio namai“ Vilniuje, dešimtmetį vegetavusiame „Tiesos“ spaustuvės pastate įsikūrusi ekspozicijų erdvė „Titanikas“, buvusiame tabako fabrike vietą radęs Kultūros fabrikas Klaipėdoje, „Spindulio“ spaustuvės pastate įsikūręs viešbutis „Europa Royale Kaunas“, Kauno pieno centro komplekse įrengiami Karaliaus Mindaugo apartamentai – tai tik dalis per pastaruosius keliolika metų Lietuvos padangėje plėtotos pramoninių teritorijų konversijos pavyzdžių.
Nors projektų įgyvendinta nemažai, teigti, kad per tą laiką pramoninių teritorijų pritaikymas naujoms funkcijoms tapo paprastai išsprendžiama užduotimi, nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai ar savivaldos atstovai negalėtų. Konversija vis dar vykdoma gana chaotiškai, fragmentiškai, geriausiu atveju – pasiremiant bendrais darniosios plėtros principais, ignoruojant tokios paskirties teritorijų specifiką. Šias proceso ydas skundžia ir urbanistai, ir verslininkai, ir akademinė bendruomenė, ir gyventojai, kurie tikisi ne deklaruojamos, bet tikros naujam gyvenimui prikeltų pastatų kokybės ar bando savo jėgomis socializuoti buvusias gamybines erdves.
Studijos tikslas – subalansuoti konversijos procesą
Problemos įvardijimas tapo atspirties tašku trims organizacijoms – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai (LNTPA), kūrybinių industrijų parkui Architektūros centrui ir Lietuvos architektų sąjungai (LAS), rudenį, iš dalies parėmus Lietuvos kultūros tarybai, įgyvendinusioms taikomąjį tyrimą „Pramonės zonų konversijų galimybių studija“. Projekto tikslas – išnagrinėti tokių teritorijų tvarkybos privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į demografinę, socialinę, ekonominę bei teisinę šalies miestų padėtį rasti ar sukurti įrankių, kurie pramonės teritorijų konversiją paverstų kryptingu, gerai organizuotu, subalansuotu procesu. Tyrimo metu atlikta ir kokybinė konversijos projektų plėtotojų apklausa.
Prieš kelias savaites tyrėjų įžvalgos ir rezultatai buvo pristatyti apleistų pramonės teritorijų reinkarnacija suinteresuotai auditorijai. Tyrėjai pabrėžė – termino „konversija“ ta prasme, kuria jį vartoja urbanistai, t. y. apleistų pramonės teritorijų sutvarkymas, kai teritorija vėl tampa aktyvia miesto dalimi ir tarnauja gyventojų reikmėms, nesuprastų ne tik kalbininkai: Lietuvos Respublikos teisenoje nėra išsamaus konversijos termino apibrėžimo.
Teritorijų planavimo normose, pasak vieno tyrėjų – urbanisto, bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, yra vienintelė vieta, kur apibrėžtas šis terminas – tai neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų – miestų centruose ir jų prieigose esančios taršios ar neefektyvios pramonės – antrinis panaudojimas. Vis dėlto normose taip pat teigiama, kad konversija – tai veiksmingas įrankis siekiant tolygiau išdėstyti darbo ir gyvenamąsias vietas, sukurti sąlygas aplinkos, užstatymo, susisiekimo sistemai ir inžinerinei įrangai atnaujinti, didinti funkcinės ir fizinės gyvenamųjų teritorijų struktūros integralumą, sudaryti sąlygas taršai mažinti, kurti palankią investicijoms aplinką.
