Pavyzdžiui, šiais metais suplanuota 715 hektarų plote pašalinti želdinius stelbiančią augmeniją, nepageidaujamus medžius. 320 hektarų plote urėdijos darbuotojai medelius teps repelentais, uždės plastikines apsaugas, aptvers tvoromis, taip apsaugodami nuo žvėrių.

Sėklomis aprūpina gretimas urėdijas

Marijampolės urėdijoje nemažai sėklinės miško bazės objektų. Šunskų girininkijoje įveistos sėklinės juodalksnio, eglės, ąžuolo, liepos plantacijos, Vilkaviškio girininkijoje išskirtas genetinis juodalksnio, o Varnabūdės – genetinis beržo draustinis, Varnabūdės, Pajevonio ir Kalvarijos girininkijose auginami trys sėkliniai eglės medynai ir vienas juodalksnio. Taip pat Sasnavos girininkijoje įveisti bandomieji uosio želdiniai ir klonų rinkiniai.

Marijampolės miškų urėdija neturi savo medelyno, todėl sėklinėse plantacijose ir sėkliniuose medynuose surinktas kokybiškas sėklas – maždaug 600 kilogramų – kasmet parduoda kitoms miškų urėdijoms sodmenims išauginti.

Marijampolės miškų urėdijoje priežiūros reikalauja ir 35 rekreaciniai objektai: du pažintiniai takai, du specializuoti takai, skirti žmonėms su judėjimo negalia, viena apžvalgos aikštelė, 26 atokvėpio vietos, keturios poilsiavietės. Visi rekreaciniai objektai, anot Marijampolės miškų urėdijos urėdo Kęstučio Bielskaus, mėgstami lankytojų. Vis dėlto daugiausia lankytojų sulaukia Buktos gamtinis pažintinis takas ir objektai, esantys Šilelio miške prie Vištyčio ežero. Buktos gamtiniame pažintiniame take įrengtos dvi trasos: ilgosios ilgis – 1,7 kilometro, trumposios – 1,3 kilometro.

Keliaujant šiuo taku galima pamatyti saugomas miškų buveines, augalų ir gyvūnų rūšis, artimiau pažinti mišką. Čia pastatytos 7 informacinės lentelės. Pažintinis takas įrengtas už Baltijos jūros regiono INTERREG III B kaimynystės programos ir Marijampolės miškų urėdijos lėšas.

Taip pat populiarus Šilelio pažintinis takas, įkurtas Pajevonio girininkijoje, Šilelio miške prie Vištyčio ežero. Take lankytojams paruoštos dvi trasos: ilgosios ilgis – 7 kilometrai, trumposios – 2,4 kilometro. Trumpąją trasą sudaro 7 stotelės: skardis, Raganos šluota, drevėti medžiai, Vištyčio ežeras, aukščiausia eglė, Šventasis šaltinėlis, eglės dvynės.

Vištyčio regioninio parko teritorijoje įrengtas Šaltinėlio takas. Jis driekiasi prie atokvėpio vietos „Prie šaltinio“ ir kartu su ja sudaro vientisą kompleksą. Naudodamiesi taku neįgalieji gali privažiuoti prie Šventojo šaltinėlio, atsigaivinti jo vandeniu, apžiūrėti Kryžių kalnelį ir pasigrožėti gamta.

Rekreacinių objektų priežiūrai ir atnaujinimui miškų urėdija kasmet išleidžia apie 20 tūkst. litų. Be rekreacinių objektų urėdijos miškininkai rūpinasi ir gamtos bei kultūros paveldo objektais: senkapiais, piliakalniais, kapais, medžiais ir kt., kurių priežiūrai kasmet skiria apie 9 tūkst. litų.

Urėdijos ribose inventorizuotos 93 kertinės miško buveinės, kurios užima 288,2 hektaro plotą, taip pat dvi potencialios kertinės miško buveinės. Urėdijos miškuose peri juodieji gandrai (nuotraukoje), mažieji ereliai rėksniai ir daug kitų paukščių. Čia aptiktos augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, radimvietės.

Svarbiausios saugomos teritorijos – Vištyčio regioninis parkas, Žuvinto biosferos rezervatas, valstybiniai Aguonio geomorfologinis, Širvintos hidrografinis, Varnabūdės pedologinis, Virbalgirio botaninis ir zoologinis draustiniai bei savivaldybės įsteigti Dalginės botaninis ir Trakėnų miško botaninis draustiniai.