Be to, Marijampolės urėdijoje 14,3 tūkst. hektarų miškų skirti profesionaliai medžioklei. Miškininkai prižiūri ir tvarko šiuos plotus, rūpinasi medžioklių organizavimu Lietuvos ir užsienio medžiotojams. Daugiausia urėdijos profesionalios medžioklės plotuose medžioja lietuvių, vokiečių, švedų ir italų medžiotojai.
Dėl miško kelių nesutarimų nekyla
Urėdijai priklausančiuose valstybiniuose miškuose yra 344,2 kilometro vietos reikšmės vidaus miško kelių, kuriais naudojasi ne tik miškininkai, bet ir privačių miškų savininkai bei vietos gyventojai. 2013-aisiais marijampoliečiai miškininkai kelių priežiūrai ir remontui skyrė 225,5 tūkst. litų. Taip pat urėdijoje tiesiama naujų kelių – tam skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Tiesa, nors kasmet naujiems keliams tiesti skiriama apie 120 tūkst. litų, šių pinigų nepakanka, nes nutiesti vieną kilometrą naujo kelio gali prireikti apie 350 tūkst. litų. Taigi trijų kilometrų ilgio kelio tiesimas užtrunka iki trejų metų.
Kadangi kai kurie miško keliai yra bendrojo naudojimo, miškininkams tenka bendrauti ir su privačių miškų savininkais, seniūnijomis, ūkininkais ar atskirais kaimo gyventojais. Kadangi miško technika sunki, esant lietingam laikotarpiui arba pavasariniam polaidžiui miško keliai dažnai nukenčia, tad juos reikia nuolat paremontuoti.
Urėdija 2013 metais paruošė ir pardavė 5006 kubinius metrus miško kirtimo atliekų. Nuo 2014-ųjų kasmet paruošiama ir parduodama vidutiniškai po 6700 kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Iš jų 1500 kubinių metrų apdengiama specialiu popieriumi, kad kirtimo atliekos būtų sausesnės.
Tiesa, nuo 2014 metų urėdija pradėjo dalyvauti energijos išteklių biržoje „Baltpool“, kurioje siūlo susmulkintas miško kirtimo atliekas ir malkinę medieną, tačiau iki šiol nepasirašė nė vieno sandorio.
Planuose – technikos parko atnaujinimas
2014–2018 metais Marijampolės miškų urėdija kartu su viešąja įstaiga Gamtos paveldo fondu, Žuvinto biosferos rezervatu ir Marijampolės savivaldybe įgyvendins Europos Sąjungos aplinkos finansinio instrumento LIFE+ finansuojamą projektą „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“, kurio metu bus vykdomi Amalvos aukštapelkės hidrologinio režimo atkūrimo darbai.
Siekdama pagerinti sąlygas visuomenei lankytis miškuose ir pažinti miškus, miškų urėdija Vištyčio regioninio parko teritorijoje esančiame Šilelio miške prie Vištyčio ežero ketina rekonstruoti poilsiavietę, atokvėpio vietas, Šilelio pažintinį taką ir specializuotus takus, skirtus žmonėms su judėjimo negalia. Taip pat suplanuota Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame Buktos miške rekonstruoti Buktos gamtinį pažintinį taką ir įrengti naują poilsiavietę, o Amalvos paliose – pažintinį taką.
Marijampolės miškų urėdija ir toliau ketina didinti darbo našumą – atnaujinti techniką, gerinti miško kelių tinklo priežiūrą, tam skirdama daugiau turimų lėšų, plėsti kelių tinklą panaudodama įvairių programų lėšas. Visos šios priemonės, neabejoja miškų urėdijos urėdas, sumažins medienos ištraukimo iš kirtaviečių savikainą ir palengvins privažiavimą prie miško sandėlių, taip pat paskatins visuomenę dar aktyviau lankytis miškuose.
