Medienos ruoša – labai svarbi miškų urėdijos veiklos dalis. Tačiau ne mažiau miškininkų laiko, profesionalumo, pastangų reikalauja miškų atkūrimas ir naujų įveisimas, rekreacinių objektų, miško kelių priežiūra bei remontas, darbas su privačių miškų savininkais, įvairių projektų administravimas. Žiemą į miškininkų darbų sąrašą įtraukiamas miško kelių valymas nuo sniego, šiltuoju metų laiku – sanitarinė miškų apsauga, taip pat apsauga nuo gaisrų.
Nors Marijampolės miškų urėdija, skaičiuojanti 95 metus, neturi savo medelyno, nepatogumo dėl to nejaučia ir pavasariniam miškasodžiui ruošiasi atsakingai. Mat marijampoliečiai miškininkai gretimas urėdijas aprūpina kokybiškomis sėklomis, o vėliau iš jų įsigyja reikalingų sodmenų.
Miškuose darbuojasi ištisus metus
Marijampolės miškų urėdijos administruojama teritorija driekiasi per keturias savivaldybes: Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio rajono. Iš viso Marijampolės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje yra 33,5 tūkst. hektarų miškų. Iš jų 22,9 tūkst. hektarų valstybinių miškų valdo miškų urėdija, 4,1 tūkst. hektarų miškų rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti, o likę – privatūs miškai.
Bendras saugomose miškų teritorijose ir miškų su apribotu ūkiniu režimu plotas Marijampolės miškų urėdijoje yra beveik 15 tūkst. hektarų, arba 45 proc. visų miškų urėdijos miškų (šalies vidurkis 33,3 proc.). Rezervatiniai miškai Marijampolės miškų urėdijoje užima 1228 hektarų plotą, specialiosios paskirties miškai – 4566 hektarus (iš jų draustinių miškai – 3552 hektarus), apsauginiai miškai – 3342 hektarus (iš jų draustinių miškai – 846 hektarus), ūkiniai miškai – 13 795 hektarus.
Urėdijos valdomi valstybei priklausantys miškai suskirstyti į 7 girininkijas (Vilkaviškio, Sasnavos, Varnabudės, Pajevonio, Kalvarijos, Buktos ir Šunskų) ir 16 eiguvų. Vidutinis girininkijos plotas yra 3,6 tūkst. hektarų, eiguvos – 1,6 tūkst. hektarų. Urėdijos miškai sertifikuoti pagal „Forest Stewardship Counci“ – FSC tarptautinę miškų sertifikavimo sistemą.
2013 metais urėdijoje iškirsta 79,6 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos. Didžiąją dalį sudarė padarinė, likusią – malkinė mediena. Parduota 75 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos. Urėdija sudariusi medienos prekybos sutartis tik su Lietuvos pirkėjais, tačiau žinoma, kad apie 15,6 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos pirkėjai neperdirbę išvežė į kitas Europos šalis ir Kiniją. Beveik visiems medienos ruošos darbams urėdijos administruojamuose miškuose atlikti samdomos rangos įmonės.
Marijampoliečiai miškininkai 2014 metais atkūrė 207,7 hektaro miškų: maždaug 82 hektarus pasodino, apie 55 hektarus paliko savaime atželti, dar 71 hektarą atkūrė taikydami mišrų būdą, kai dalis ploto sodinama, o kita dalis paliekama savaime atželti.
Šiais metais 72 hektarų plote bus taikomos miško žėlimą skatinančios priemonės. Dar 56,5 hektaro miškų įveisti naujai.
2002–2014 metais miškininkai iš viso įveisė 854,5 hektaro naujų miškų. Tikimasi, kad didinant Lietuvos miškingumą įveisiamų naujų miškų plotai tik didės, nes bus apželdinamos žemės ūkiui netinkamos žemės ir rekultivuojami karjerai.
Atkurtus ir naujai įveistus miškus miškininkai kruopščiai prižiūri.
