• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

„LightHouse II“: gyvenvietės plėtrai – patikrintas receptas

2015 balandžio 3 d.

 Prieš metus pirmuosiuose daugiabučių namų gyvenvietės „LightHouse“ pastatuose įsikūrę vilniečiai šiandien, galima sakyti, vykdo techninę priežiūrą stebėdami kaimynystėje vykstančias dar vieno šio projekto pastato statybas. Šių metų rudenį projekto generalinis rangovas – statybų bendrovė „Naresta“ – pasiryžusi baigti antro „LightHouse“ etapo darbus – Valstybinei komisijai bus priduotas 127 butų daugiabutis.

Užduotis – išsaugoti erdvės pojūtį

Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“ gali didžiuotis sukūrusi patrauklų būsto projektą – praėjusių metų birželio mėnesį, kai buvo pradėta kasti naujojo daugiabučio pamatų duobė, 156 butus turinčiuose pirmuosiuose trijuose „LightHouse“ komplekso pastatuose buvo likę tik penki neparduoti butai. Šiandien likęs vienas.

Planuojant antrą etapą, pasak projekto architektūrinės dalies vadovės, bendrovės „Eventus Pro“ architektės Irinos Gečienės, pasirūpinta išlaikyti bendrą idėjinę projekto liniją, maksimaliai panašią architektūrinę išraišką.

Šviesa ir lengvumas – raktiniai žodžiai, kuriais vadovautasi renkantis Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų sankirtoje kylančios gyvenvietės sprendinius, taigi – ir projektuojant naująjį 7–9 aukštų daugiabutį. Abiejų etapų pastatus projektavusi architektė pabrėžė, kad nors naujasis daugiabutis vizualiai masyvesnis, užstatymo intensyvumas šiame sklype toks pat, kaip ir pirmo etapo metu iškilusiame komplekse – 1,6. Šio namo gyventojai galės įsitikinti, kad kuo mažiau išorinių sienų, tuo šiltesnis namas. O suprojektuotos keturios laiptinės leido sumažinti butų skaičių viename aukšte.

Sklypo reljefas – net 6 metrų peraukštėjimas – lėmė, kad namas turės dvi erdvias terasas. Viena bus skirta vaikų žaidimams, kita – ramesniam gyventojų poilsiui. Maumedžiu išklotas terasas turės ir dalis viršutiniuose aukštuose įrengtų butų.

Pirkėjus masina protingojo namo sistemos

Pastebimiausias naujas „LightHouse II“ etapo sprendimas – po namu įrengta atvira, šiek tiek įgilinta, iš šonų ažūriniu aptvėrimu pridengta automobilių aikštelė. „Toks sprendimas leidžia supaprastinti inžinerines sistemas“, – komentavo I. Gečienė.

Pirmuosiuose „LightHouse“ pastatuose įrengus dviejų aukštų požemines automobilių stovėjimo aikšteles, vėliau dėl nepakankamai efektyvaus kondensato surinkimo projekto plėtotojai pasirūpino užsakyti ir įgyvendinti projekto pagerinimą: įrengti papildomą drėgmės ištraukimo sistemą.

Natūraliai vėdinamoje automobilių aikštelėje paprastesni ir gaisrosaugos sprendiniai. Srautinės dūmų šalinimo sistemos šiuokart neprireiks.

Bendrovė „MG Valda“ skelbia, kad ir naujajame pastate bus diegiamos protingojo namo sistemos. Galimybė elektroniniu būdu valdyti šildymo sistemą ir taip gerokai sutaupyti energijos išlaidoms, naudotis automatizuota paslaugų valdymo sistema, apdorojančia visus buto ūkio duomenis, yra patraukli ir jau patikrinta pirmojo „LightHouse“ komplekso gyventojų.

Nuo pirmojo etapo „LightHouse“ projekte dirbantis bendrovės „Naresta“ specialistas, statybos darbų vadovas Eimantas Kovalenko apgailestauja tik dėl to, kad gyventojai dar nesinaudoja visomis protingojo namo sistemų teikiamomis galimybėmis – prie automatizuotos valdymo sistemos galima prijungti kone visus elektroninius namų ūkio prietaisus.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad