• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Lietuvių ateities būstas – studijos tipo butas?

2017 kovo 2 d.
pixabay.com nuotr.
pixabay.com nuotr.

Nedideli, kompaktiški, 2–3 kambarių optimalaus suplanavimo butai šeimoms ir netgi studijos tipo vieno kambario butai (20–22 kv. m ploto) – būtent tokį būstą, pastebi ekspertai, pastaruoju metu renkasi kauniečiai.

Nekilnojamojo turto eksperto Raimondo Štaro teigimu, per pastaruosius metus labai pasikeitė nekilnojamojo turto vidutinio pirkėjo Kaune portretas. Visų pirma, į būsto įsigijimas nebėra viso gyvenimo investicija.

Šiuo metu būstas keičiamas priklausomai nuo gyvenimo etapo. Jauni žmonės linkę nuomotis, jaunos šeimos pradžioje perka ekonominės klasės butus, o vėliau, pagerėjus finansinei šeimos situacijai, individualų namą ar komfortiškesnį butą, poros, užauginusios vaikus, linkusios parduoti namą ir pirkti kompaktiškesnį būstą.

Pastarųjų metų NT sandoriuose dominuoja 45–55 kv. m ploto butai, kurių kaina svyruoja nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Pasikeitusias kauniečių būsto įsigijimo tendencijas NT ekspertai sieja su didele darbo jėgos migracija, taip pat emigrantų poreikiu investuoti uždirbtas pajamas perkant butus nuomai. Ne mažiau svarbus veiksnys, turėjęs įtakos sprendimui įsigyti nuosavą būstą, nuo praėjusių metų įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo nuostatai, ypač sąlyga, reikalaujanti įmokėti bent 15 proc. įsigyjamo NT vertės siekiančią pradinę įmoką.

Kai būsto vertė siekia 60–100 tūkst. eurų ar daugiau, 15 proc. nėra maža suma, taigi, dėl šio „nepatogaus“ reikalavimo didėja nuomos kainos ir mažėja būsto įsigijimo paklausa. „Manau, kad viena esminių kliūčių jaunoms šeimoms ar baigusiems studijas ir nemažai uždirbantiems jaunuoliams įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui. Kaune vidutinė pradinio įnašo suma yra apie 8–10 tūkst. eurų, taigi, net aukštesnes, nei vidutinės, pajamas gaunantys jauni žmonės turi taupyti ne vienerius metus“, – teigė R. Štaras.

Didmiesčiuose ypatingai paklausūs 2–3 kambarių optimalaus suplanavimo butai jaunoms šeimoms ir netgi studijos tipo vieno kambario butai (20–22 kv. m ploto). Beje, prognozuojama, kad ir toliau augant būsto kainai, daugelis lietuvių netrukus galės įpirkti tik studijos tipo butą.

pixabay.com nuotr.

Svarbu pažymėti, kad ir Lietuvos banko organizuotoje NT konferencijoje pasisakiusiųjų ekspertų nuomone, pastaraisiais metais aiškėja nauja tendencija: investuojama į būstą turint tikslą jį pernuomoti. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų mano, jog būstų kainos artimiausiu metu nemažės, atvirkščiai, greičiausiai šoktelės į viršų. Panašų scenarijų piešia ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Kauno NT vystytojas Robertas Jocius. Būsto rinka Kaune toliau kaista: pernai sudaryta 12,3 proc. daugiau sandorių nei 2015 m. Tebevyraujant mažoms palūkanoms, didelė dalis butų perkama investiciniais tikslais, kas kelia nekilnojamojo turto kainas. Kauną pirkėjai renkasi dėl to, kad pastaraisiais metais stebi intensyvią šio miesto gyvenamojo ir komercinio NT plėtrą, ir tiki, kad nekilnojamasis turtas laikinojoje sostinėje yra gera investicija.

NT ekspertės Rūtos Račkytės nuomone, nekilnojamojo turto pardavėjai Kaune fiksuoja sparčiausią būstų kainų augimą per pastaruosius metus: NT sandorių skaičius per praėjusius metus buvo daugiau nei trečdaliu didesnis, lyginant su 2015 metais, o kainos ūgtelėjo apie 5 proc.

Teigiama, kad 2016 metais didesnį pardavimų skaičių lėmė geros bankų kreditavimo sąlygos ir labai žemos palūkanos už indėlius.

DNB banko pateiktais duomenimis, vidutinė suma, kurią lietuviai iš banko skolindavosi naujam būstui įsigyti, šiais metais buvo 44,6 tūkst. eurų, o paskola buvo imama vidutiniškai 23 metų laikotarpiui. Vidutinė būsto paskolos suma Kaune buvo 57,8 tūkst. eurų. Daugiausia būsto kreditą renkasi jauni 25–34 metų amžiaus žmonės. Su tokio amžiaus būsto pirkėjais sudaroma net 60 proc. pirkimo sutarčių. Vis dėlto pagrindinė kliūtis jaunoms šeimoms gauti paskolą naujam būstui 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Dar prieš kelerius metus Aleksotas daugeliui kauniečių buvo tiesiog atokesnis miesto rajonas. Tačiau pastaraisiais metais jis yra bene sparčiausiai augantis ir atsinaujinantis rajonas Kaune. Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, Aleksotas po 1990-ųjų labiausiai išaugo ne tik savo teritorija, bet ir pagal gyventojų skaičių. Naujų gyvenamųjų namų statyba Aleksote suaktyvėjo prieš maždaug aštuonerius metus. Tuomet buvo įgyvendintas „Fredos“ kvartalo projektas, naujų gyvenamųjų kvartalų atsirado Botanikos sodo prieigose, Bitininkų gatvėje.

Šiuo metu aktyviai vystomas nekilnojamojo turto projektas netoli pagrindinės Veiverių gatvės ir „Maximos bazės“ – Šeštokų ir Leipalingio gatvių sankirtoje. Čia įsikurs 4 ha užimantis mažaaukščių daugiabučių namų kvartalas. Maždaug 4 hektarų ploto teritorijoje šiuo metu įgyvendinamas pirmasis kvartalo etapas, kuriame numatyti 3–4 aukštų daugiabučiai.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad