Blog

Klaipėdos uosto plėtroje įžvelgia šiurkščius pažeidimus – kreipiamąsi į Generalinę prokuratūrą ir Konstitucinį Teismą

krantinių rekonstrukcija
Klaipėdos uostas ruošiamas didelio masto plėtrai.

Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, Konstituciją ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – deklaruojama Generalinei prokuratūrai ir Konstituciniam Teismui adresuotuose raštuose. Viename iš žiniasklaidos konferencijoje pristatytų dokumentų prašoma skubos tvarka atlikti išsamų tyrimą ir apginti viešąjį visų Lietuvos gyventojų interesą.

„Numatomas uosto plėtros būdas neišvengiamai lems padidėjusią oro, paviršinio vandens, dirvožemio taršą, turės neigiamą poveikį žemės gelmėms, krantams, saugomoms gamtinėms teritorijoms bei biologinei įvairovei, o drauge ir visos Klaipėdos gyventojų sveikatai. Dėl šių aplinkos apsaugos ir visuomenės gyvenimo kokybės pažeidimų kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas apginti visuomenės teisę gyventi sveikoje aplinkoje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus.

Vyriausybės sprendimas, kuriuo ji patvirtino Klaipėdos uosto bendrąjį planą, turėtų būti panaikintas tiek dėl žmonių gerovės, tiek dėl būtinybės apsaugoti visos Lietuvos Baltijos pajūrį ir į pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktą Kuršių nerijos kraštovaizdį“, – teigia rašto autorius, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas.

Jis tikina suprantantis ir vertinantis uosto indėlį į ekonominį valstybės gyvenimą, tačiau teigia, kad uosto konkurencingumo didinimas negali būti vykdomas gyventojų ar gamtos sąskaita. Jo požiūriu, uosto plėtros planas neužtikrina tinkamo balanso tarp ekonominių veiksnių ir visuomenės teisės gyventi sveikomis sąlygomis, todėl giliavandenio uosto vystymo koncepcija (Klaipėdos mieste ar Būtingėje), būdas (pusiasalis ar sala), transporto judėjimo koridorių numatymas (bendromis miesto gatvėmis ar tam skirtais patekimo į uostą keliais) turi būti persvarstyta.

Žala pasauliniam paveldui ir saugomoms teritorijoms

Planuojama uosto teritorijos plėtra patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo, „Natura 2000“ ir kitas saugomas teritorijas, todėl bet kokie veiksmai čia turėtų būti tinkamai pasverti ir įvertinti. Remiantis bendrojo plano Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, uosto plėtra tiesiogiai paveiks krantus ir tai turės reikšmingų ilgalaikių pasekmių krantų erozijai, jei nebus taikomos poveikio mažinimo priemonės.

Klaipėdos uostas

„Bendrajame plane nėra privalomų krantotvarkos priemonių tvarkymo zonų ir nenumatyta, kas finansuos tokių priemonių įrengimo, nuolatinės priežiūros bei remonto darbus. Šios aplinkybės privalo būti įvertintos dar bendrojo plano rengimo etape. Atsižvelgiant į tai, kad planas jau patvirtintas, o į šiuos klausimus neatsakyta, galima aiškiai matyti, kad nebuvo užtikrinta krantų ir pajūrio paplūdimių apsauga“, – sako R. Lapinskas.

Pažeidžiama Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai

Anot Klaipėdos bendruomenių atstovo, teisininko Arvydo Ekčio, patvirtinti sprendiniai pažeidžia Konstituciją, todėl jis prašo Seimo narių pasirašyti Konstituciniam Teismui parengtą raštą, kuriame reikalaujama įvertinti Vyriausybės patvirtinto plano atitikimą Konstitucijai.

„Planu įtvirtinti sprendiniai nukreipti tik į ekonominius siekius – plėsti komercinę uosto veiklą ir šis tikslas su kultūrine-gamtine aplinka nederinamas. Todėl nutarimu patvirtintas planas pažeidžia vertybių pusiausvyrą tarp Konstitucijos 46 straipsnyje numatytos teisės verstis ūkine veikla ir 54 straipsniu įtvirtintos valstybinės saugomų gamtos vertybių apsaugos“, – aiškina A. Ektis.

Patvirtinant bendrąjį planą galimai buvo pažeisti ir tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai numatyti UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijoje. Pasaulio paveldo komitetas prašė pateikti uosto bendrąjį planą Pasaulio paveldo centrui prieš jį tvirtinant ir priimant neatšaukiamus sprendimus. Centras iš anksto informuotas nebuvo, neinicijuotas ir poveikio pasaulio paveldui vertinimas.

Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:


„Planas buvo patvirtintas nepaisant gausybės prieštaravimų, kuriuos išsakė tiek tarptautiniai ekspertai, tiek ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kiti subjektai. Bendrojo plano rengėjai visas pastabas praleido pro akis, o Vyriausybė, ignoruodama net ir tarptautinius įsipareigojimus, tokį planą patvirtino“, – pastebi A. Ektis.

Pasekmės gyventojų sveikatai

Rašte taip pat teigiama, jog iki šiol greta gyvenamosios ir rekreacinės zonos Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje pramonės funkcija buvo draudžiama, tačiau patvirtintas bendrasis planas situaciją keičia. Numačius greta šių teritorijų pramonės užstatymo tipą ir/ar statinių paskirtį nebeliks jokių kliūčių vystyti naujus pramonės objektus šalia gyvenamųjų teritorijų. Dėl jų keliamo triukšmo, padidintos vibracijos bei oro taršos bus pažeistas viešasis interesas dėl gyvenamosios aplinkos kokybės užtikrinimo.

„Dabartinėje uosto vystymo koncepcijoje nematome sunkvežimių transporto srautų (o jų numatyta iki 12 800 sunkvežimių per dieną) nukreipimo į uostą per suprojektuotus atskirus kelius, aplenkiant miesto bendrųjų gatvių tinklą. Plane nėra numatyti ir apsauginės bei ekologinės paskirties želdynai, kurie leistų sumažinti oro taršos ir triukšmo įtaką žmogaus sveikatai bei minimizuotų plečiamo uosto veiklos neigiamą poveikį.

Atliekant ekonominį vertinimą nebuvo atsižvelgta į kaštus, kurie bus reikalingi įrengiant emisijų, triukšmo, vibracijų kompensavimo priemones prie uosto krovinių transporto koridorių, einančių tiesiogiai per gyvenamuosius ar su jais besiribojančius rajonus. Neįskaičiavus tokių būtinų išlaidų kyla grėsmė, kad šios priemonės išvis nebus įgyvendintos arba nebus įgyvendintos tinkamai“, – sako R. Lapinskas.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.