litų KPPP lėšų. 2015 metais planuojama suteikti 117,3 tūkst. eurų, t. y. 37,7 tūkst. eurų daugiau (tarp jų ir 28,6 mln. eurų KPPP tikslinio finansavimo bei KPPP rezervo lėšų).
E. Skrodenis paaiškino, kad KPPP tikslinio finansavimo ir rezervo lėšoms gauti savivaldybės kasmet pateikia prašymus. Vertinant savivaldybių prašymuose išvardytus objektus atsižvelgiama į tai, ar investicijų projektas finansuojamas Europos Sąjungos (ES) bei kitomis lėšomis, ar yra tęstinis ir kt. Šiais metais KPPP tikslinio finansavimo ir rezervo lėšų poreikis 5,2 karto viršijo galimybes.
Laikinasis LAKD vadovas atkreipė dėmesį, kad nors kelių tiesimo, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra sezoniniai ir atliekami šiltuoju metų laiku, o apie didesnį finansavimą savivaldybės žinojo iš anksto, ne visos tinkamai pasiruošė laukiantiems darbams. Kai kurioms savivaldybėms sunkumų kyla dėl LAKD direktoriaus įsakymu skirtų KPPP lėšų, kurias reikia panaudoti kapitalo investicijoms – savivaldybės nespėjo parengti objektų statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto techninių projektų. Vis dėlto tikimasi, kad namų darbus jos atliks, ir savivaldybėms skirtos KPPP lėšos bus efektyviai panaudotos.
E. Skrodenis pabrėžė, kad norint palaikyti patenkinamą kelių būklę kelių priežiūros darbai turi būti atliekami nuolat, tačiau kiek ir kokių darbų reikia atlikti – įvertindami įvairias aplinkybes nustato kelių savininkai ar valdytojai. Ir labai svarbu, kad savivaldybės prižiūrėdamos, taisydamos, tiesdamos vietinės reikšmės kelius (gatves) ir organizuodamos saugų eismą naudotų ne vien KPPP lėšas, bet ir daugiau savo biudžeto pinigų, ieškotų kitų finansavimo šaltinių.
2013 metais savivaldybės vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti savo biudžeto lėšų, palyginti su KPPP pinigais, panaudojo tik 46 proc. (2014 metais – 61 proc.), rajonų savivaldybės – 25 proc. (2014 metais – 25 proc.), miestų savivaldybės – 80 proc. (2014 metais – 124 proc.).
Žvyrkeliai artimiausiu metu neišnyks
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) baigia rengti reikalavimus dėl žvyrkelių asfaltavimo naudojant Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKP) lėšas. Nacionalinė mokėjimo agentūra atrankos būdu nustatys EŽŪKP lėšomis asfaltuotinų žvyrkelių ruožus. Nors priemonė vadinsis „Parama vietiniams keliams“, iš tikrųjų parama, E. Skrodenio teigimu, bus skirta valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožams asfaltuoti, todėl pareiškėju šioms lėšoms gauti taps LAKD. Kadangi valstybinės reikšmės rajoniniai keliai jungia miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu, dėl jų, ypač ruožų per gyvenamąsias vietoves, asfaltavimo LAKD gauna labai daug prašymų. Tačiau rangos sutartis dėl darbų atlikimo, įskaitant ir projektavimą, planuojama pasirašyti tik šių metų pabaigoje ar 2016-ųjų pradžioje.
2015–2016 metais, bendradarbiaujant su ŽŪM, bendram EŽŪKP ir KPPP finansavimui skirtomis lėšomis tikimasi išasfaltuoti apie 120 kilometrų valstybinės reikšmės rajoninių kelių. 2015 metų KPPP lėšomis numatoma išasfaltuoti apie 70 kilometrų, 2016-aisiais – apie 35 kilometrus valstybinės reikšmės rajoninių kelių.
Laikinasis LAKD vadovas pabrėžė, kad visiems suplanuotiems darbams atlikti būtinas papildomas finansavimas. Taigi Vyriausybės bus prašoma iš 2015 ir 2016 metų KPPP lėšų rezervo, skirto valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti, suteikti lėšų žvyrkeliams asfaltuoti.
