Blog

Kaunui transplantuota nauja širdis – „MAGNUM“

„Magnum investicijos“ nuotr.

Užtenka vieno elemento, kad pasikeistų rajono, net miesto įvaizdis. Šių metų rugsėjo pradžioje Kauno „širdis“ pradėjo plakti daug stipriau, transformavus tris dešimtmečius miesto centrą darkiusius „Respublikos“ pastato griuvėsius į modernią, skulptūrišką ir veržlią architektūrinę kompoziciją, kurią įkūnija verslo centras „Magnum“.

Pokyčius pradėjo dar 2018 m. mieste atidaryti pirmieji A klasės verslo centrai, o naująjį Kauno centrinį verslo rajoną užbaigė šį rudenį atidarytas didžiausias mieste verslo centras „Magnum“. Kaunas prisijungė prie patraukliausių Baltijos šalių miestų ketvertuko biurų segmente. Be inovatyvių architektūrinių ir inžinerinių sprendimų, A+ klasės komplekso kokybę bei tvarumą užtikrino ir tai, kad čia savo centrinę būstinę įkūrė beveik 9 tūkst. darbuotojų visoje Europoje turinti „Vičiūnų grupė“.

Biurų kompleksą „Magnum“ sudaro du tarpusavyje sujungti 12 ir 8 aukštų pastatai, kurių bendras plotas – 21 000 m². Biurų centras atitinka A+ energinę klasę, jame įdiegtos inovatyvios inžinerinės ir pastato valdymo sistemos. Neužmiršta ir kvartalo autentika – atvertos istorinė pro sklypą kadaise besidriekusi Spaustuvininkų gatvelė ir daugelio jau beveik užmiršta Karmelitų gatvė.

Projekto vystytojas: UAB „Magnum investicijos“

Architektai: Gintaras Čepurna, Mantas Navalinskas, Tomas Kuleša, UAB „Archas“

Konstruktorius: Mindaugas Vaidelys, UAB „1 planas“

Pastato plotas: 21 000 kv. m.

Statybos metai: 2018–2020

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Sėkmę lėmė drąsūs sprendimai

Šio biurų komplekso autoriai – bendrovės „Archas“ architektai Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša ir Mantas Navalinskas pripažįsta, kad dar pradinių pasiūlymų stadijoje užsakovų pastebėtas projekto išskirtinumas juos maloniai nustebino. Architekto T. Kulešos teigimu, studija „Archas“ – iki šiol nedaug kam girdėtas architektų biuras. „Buvome pakviesti pateikti savo viziją uždarame konkurse. Tikėjome savo idėja, bet tikrai nustebome, kad pasirinko būtent mus – architektų biurą, kuris ne tik Lietuvoje, bet ir Kaune buvo mažai matomas. Todėl, gavę pasiūlymą, su kolegomis tarėmės, svarstėme, kokiu keliu geriau pasukti, – ar pragmatišku, ar drąsesniu, nestandartiniu. Tuomet pagalvojome, kad neturime ką prarasti. Aišku, stengėmės išpildyti pagrindinę užsakovo programą – įgyvendinti norimas funkcijas numatytame plote. Įdomu, tačiau užsakovai pasirinko lyg ir mažiau pragmatišką, tačiau gana ekstravagantišką ir ekspresyvų variantą. Kartais, pasirodo, rizika pasiteisina“, – sako architektas.

Vis tik projekto autoriai patikslina, kad projektas nebuvo susapnuotas ar spontaniškas. Prieš jį parengdami, architektai jau turėjo panašios paskirties pastatų projektavimo patirties, ne vienerius metus domėjosi analogais, šiuolaikinių verslo pastatų ir tvarumo tendencijomis. Žinios ir patirtis ilgą laiką kauptos buvo ne veltui – tarsi suspausta spyruoklė jos suteikė pagreitį progresyvioms idėjoms, įgyvendintoms biurų pastate „Magnum“. Kaip vieną tokių analoguose išnagrinėtų patirčių architektai įvardija klasikinę dviejų skulptūriškų tūrių kompoziciją, suteikiančią naujajam kompleksui neabejotino grakštumo.

„Magnum“ verslo centras buvos tatomas tuo pačiu metu griaunant tris dešimtmečius miesto centrą darkiusius neužbaigto pastato griuvėsius.

Pasitikrinti masteliu 1:1

„Jeigu anksčiau šioje vietoje stūksojęs pastatas savo laiku būtų pabaigtas, Nemuno krantinės istorija greičiausiai būtų kitokia, negu dabar yra įvykusi. Būtų užduota kitokia kryptis, kitokie pastatai atsiradę aplinkui, nes statiniai vienas kitam diktuoja seką, provokuodami tam tikrą algoritmą, – sako T. Kuleša. – Mums pasirodė įdomu pasitikrinti, kaip ankstesnį tūrį galima transformuoti, išlaikant tas pačias užstatymo ribas. Kitaip tariant, pasitikrinti tūrio poveikį masteliu 1:1.“ Tai, architekto nuomone, labai reta ir išskirtinė patirtis.

„Mes stengėmės pasiekti, kad panašaus ploto ir apimties tūrio poveikis aplinkai būtų mažesnis. Ankstesnis pastatas buvo to paties aukščio ir to paties tūrio, tai apibrėžė ir detaliojo plano reglamentai. Bet visiškai kitokia architektūrinė kompozicija leido sukurti mažiau agresyvų aplinkai statinį: neformuoti aukštos aklinos sienos ties gatvės perimetru, o jį tarsi prakiurdyti, padaryti labiau prapučiamą, permatomą ir kartu perspektyvoje atverti erdvę už jo“, – taip pagrindinę koncepciją paaiškina T. Kuleša.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Miesto gyventojams atverta terasa

Du trikampiai bokštai suskaidė tūrį ir neabejotinai suteikė jam grakštumo. Iš pradžių, pasak architektų, teko kiek pasistengti, įrodant užsakovams, kad gana didelis ir todėl brangokas fasadų perimetras, atskyrus kompleksą į dvi dalis, ilgainiui pasiteisins.

Architektai rėmėsi tvarumo kriterijais – du lengvi bokštai su erdve viduryje suteikia patalpoms daugiau natūralios šviesos, o tai lemia komfortą juose dirbantiems žmonėms. Kartu sukuriama ir šio objekto pridėtinė vertė – viduryje įrengta apželdinta terasa, tapusi miesto viešąja erdve, suteikia kompleksui gyvybės ir unikalumo. Į ją patenkama iš trečio verslo komplekso aukšto, todėl kartu ji tarnauja ir kaip papildoma rekreacinė zona ir biurų darbuotojams.

Taip pastatas labiau atsiveria aplinkai, pro langus čia dirbantys žmonės mato ne tik aklinas sienas, bet ir įspūdingas Nemuno krantinės panoramas, miesto centro fragmentus, kurie šioje vietoje yra neabejotinai išskirtiniai – atsiveria jauki iki šiol „vaiduoklio“ užgožta Karmelitų gatvė, Spaustuvininkų gatvelė, taip atsižvelgiant į autentiškus istorinius pastatus ir anksčiau susiformavusį užstatymą.

Igno Gaižausko nuotr.

Pagarbus reveransas išskirtinei vietai

Studijos „Archas“ kolektyvas nuo pat pradžių modeliavo scenarijų, kaip sklandžiai integruoti kompleksą į Kauno urbanistinį peizažą. Architektas Mantas Navalinskas akcentuoja, kad daug dėmesio komplekso kūrėjai skyrė ir vadinamajam penktajam fasadui – pastato stogai yra eksploatuojami, su terasomis, skirtomis ilsėtis ir grožėtis panoraminiais vaizdais. Iš aukštai vietoj nuobodžių stačiakampių plokštumų, apkrautų ventiliacijai skirtais įrenginiais, atsiveria šią vietą ženklinančios, skirtinguose aukščiuose išdėstytos trikampės plokštumos. Delikačiai smaigaliais įsiremiančios į Mickevičiaus gatvę, jos atidengia anksčiau statytų pastatų fasadus. „Situacijos ir projekto unikalumas yra tas, kad vienas tūris pakeitė kitą. Tai nėra lygioje vietoje suprojektuotas pastatas. Aplinkui – daugiaplanis kontekstas. Vieta, reprezentuojanti miestą“, – sako architektas.

„Nuo pagrindinės Kauno regyklos – Prisikėlimo bažnyčios tai yra labai svarbus rakursas, nes atsiveria skulptūriškos kompozicijos tūriai. Taip pat ir nuo gretimų pastatų matomi penktojo fasado estetiniai sprendimai, darantys įtaką miesto urbanistiniam peizažui ir taip tampantys svarbūs. Paprasčiau būtų buvę sudėti visą inžinerinę įrangą ant stogo, bet jos užimamas plotas buvo gana didelis, kad ji būtų pragmatiškai paliekama ant stogo. Todėl kiekvieno aukšto viduje yra aukojama daug vietos inžinerinei įrangai įrengti – skiriama 30–40 kv. m. patalpa, ant stogo paliekant tik 5 ar 10 proc. visos numatytos įrangos“, – pasakoja T. Kuleša, džiaugdamasis užsakovų supratingumu. Žemesnis komplekso bokštas tarsi nusileidžia link upės.

A+ klasės iššūkiai lėmė ir pastato estetinius kriterijus

„Pastatas išlaiko stipriai išreikštą architektūrinę emociją, nes tiek į architektūrinius, tiek į techninius sprendinius įdėta daug žinių ir skaičiavimų“, – tvirtina architektai. Vienas tokių elementų yra fasaduose skirtingai interpretuojamas medžiagiškumas. Į pastato išorę atsiveriančiuose fasaduose yra panaudotos surenkamosios gelžbetoninės fasado plokštės, o vidinėse tūrių dalyse, orientuotose į vidų, į terasą, – daugiau skaidrumo. Langus dengia žaliuzės, kurių išdėstymas projektuojant buvo kruopščiai apgalvotas – dydis, tankis, elementų pasvirimo kampas.

Igno Gaižausko nuotr.

„Praktiškumą ir skaičiavimus reikia paversti tam tikra architektūrine emocija. Tai – nemenkas iššūkis, kuris tuo ir įdomus“, – sako T. Kuleša. „Fasadas iš surenkamųjų unifikuotų elementų – progresyvus, turi savo montavimo privalumų, tačiau yra brangus. Nes tokio sudėtingumo elementus suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti gali tik aukšto lygio specialistai“, – komentuoja architektas. Pastato išorine apdailos medžiaga pasirinkti betono gaminiai su originalia faktūra. „Galima buvo montuoti bet kokią kitą apdailą, bet nutarėme naudoti tvirtą ir rimtą medžiagą – betoną, kur langas ir aklina dalis yra kaip vienas gaminys, tarsi unifikuotos lego kaladėlės. Jie yra surenkami, todėl ir tikslumas reikalingas tikrai didelis“, – pabrėžia pašnekovas.

Projektuodami pastato vidų, architektai taip pat įdėjo nemažai pastangų. „Perdangos tarp aukštų yra vėsinančios (šildančios), todėl galima buvo palikti erdves gana švarias, neapkrautas inžinerine įranga ir daug paprasčiau suplanuoti jas pagal nuomininkų reikalavimus. „Pavyko daug kur palikti ir ganėtinai estetiškas liejamojo monolitinio gelžbetono lubas, neapkrautas inžinerine įranga, kurias vėliau galima buvo eksponuoti ir interjere. Sumontuotos pakeliamosios grindys suteikė galimybę didesnę dalį įrangos įrengti po jomis. Inžinerijos aspektu maksimaliai prisitaikyta prie užsakovo poreikių, negadinant pačio pastato konstrukcijų ir išlaikant solidžią monolitinio gelžbetonio estetiką“, – priduria M. Navalinskas.

Sauliaus Aliukonio nuotr.

Žaliosios technologijos ir tvarūs sprendimai

Architektų teigimu, prieš penkerius metus pradėtam projektuoti pastatui buvo numatyti tuo metu progresyviausi sprendimai ir technologijos. Šildymui, vėsinimui ir vėdinimui naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai – giluminė geotermija, automatiškai reguliuojamas taupusis LED apšvietimas, autonomiškai valdomi biuro kaštai. Projektuojant buvo naudojamos skaitmeninės technologijos.

„Naudojant BIM buvo galima paprasčiau atlikti korektūras, išlaikyti didelį tempą statybų metu, – sako M. Navalinskas. – Daugiausia korektūrų prireikė, kai pastate atsirado nuomininkų, atsinešančių savo programą, suplanavimo ypatumus, kiek kitokius, nei mes buvome hipotetiškai numatę. Tai ypač paveikė inžinerines dalis, jas teko pritaikyti konkretiems realaus kliento poreikiams.“

Igno Gaižausko nuotr.

Kaip dar vieną iš tvarumo kriterijų architektai įvardijo ir komplekso daugiafunkciškumą: verslo centro „Magnum“ bokštuose su vaizdu į Nemuno salą ir miesto centrą įsikūrė biurai, daugiau nei 550 kv. m. pirmame aukšte užima bankas, taip pat daug įvairių kitas paslaugas teikiančių įmonių: restoranas, odontologijos klinika, grožio salonas, kelionių agentūra, gėlių parduotuvė, kavinės ir kitos darbuotojams bei svečiams skirtos paslaugų vietos. Todėl biurų darbuotojai gali taupyti laiką ir neeikvoti kuro, ieškodami jų mieste.

Antrame aukšte įrengtos universalios, pagal poreikį transformuojamos konferencijų salės. Centrinė miesto dalis lemia, kad į darbą galima keliauti viešuoju transportu, pėsčiomis ir kitais alternatyviais būdais. Verslo centro „Magnum“ darbuotojams įrengta 80 vietų dviračių saugojimo aikštelė su dušais ir persirengimo kambariais. Elektromobilių savininkai savo transporto priemones įkraus komplekse veiksiančiose įkrovimo stotelėse. Po verslo centru įrengta viena didžiausių dviaukščių požeminių automobilių stovėjimo aikštelių Kaune.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo:

Šiuolaikinės technologijos leidžia atskirti patalpas, įrengti turėklus, suteikiant pastatams dar daugiau atvirumo aplinkai ir neuždarant erdvės. Verslo centre „Magnum“ pagaminti ir sumontuoti visas stiklo konstrukcijas, tiek išorės, tiek vidaus, buvo patikėta įmonei „Stiklitos projektai“. Lauko turėklams pasirinkti laminuoti grūdintieji stiklai, įtvirtinti į paslėptus aliuminio profilius. Pastato viduje įrengti laminuoti grūdintieji stiklai, sumontuoti ant taškinių nerūdijančiojo plieno laikiklių, suteikia konstrukcijoms elegancijos ir grakštumo. Ir pastato išorėje, ir viduje atsisakyta turėklų porankių, siekiant daugiau vizualinio lengvumo.

Dauguma biurų patalpų taip pat atskirtos berėmėmis grūdintojo stiklo konstrukcijomis. Sanitariniuose mazguose ir kitose erdvėse įmonė įrengė ir veidrodžius. „Stiklitos projektai“ užsakovams siūlo individualius ir profesionalius stiklo sprendimus: stiklo pertvaras, stogelius, nestandartines dušo kabinas.

www.stipro.lt

Bendrovė „Narbutas Lietuva“ įrengė visus verslo centre „Magnum“ įsikūrusius biurus. „Didžiuojamės, kad visi verslo centro nuomininkai pasirinko bendradarbiauti su įmone „Narbutas Lietuva“, – sako bendrovės marketingo vadovė Gabrielė Vaitonytė-Galdikienė. – Mūsų dizainerių ir projektų vadovų komanda šiame verslo centre projektus vystė net metus ir džiaugiasi pasiektu profesionaliu rezultatu.“ Visame „Magnum“ pastate įrengta daugiau nei 650 darbo vietų ir baldų sprendimais užpildytas daugiau nei 10 000 kv. m plotas.

www.narbutas.lt

Kauno verslo centro „Magnum“ prieigos yra bendros atgijusios teritorijos nuo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iki prekybos centro „Akropolis“ koncepcijos tąsa. Didžioji dalis šios teritorijos grindinio – beveik 10 tūkst. kv. m, tiek pėsčiųjų takai, tiek automobilių stovėjimo aikštelės yra iš natūralaus akmens, kurį pristatė akmens specialistai – „Akmens klasika“. Vien tik centrui „Magnum“ prireikė beveik 5 tūkst. kv. m. Skaityti daugiau >

www.akmensklasika.lt

PARTNERIO TURINYS

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.