• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Kauno savivaldybė NT vystytojų bendrovę „Citus“ kaltina įžūliomis manipuliacijomis (2)

Jokūbas Baltrukonis 2020 rugpjūčio 21 d.
V. Matijošaitis ir „Citus“ biuras (SA.lt fotomontažas).

Kauno miesto savivaldybė metė kaltinimus nekilnojamojo turto vystytojų bendrovei „Citus“, esą jos įgyvendintame daugiabučių komplekse „Senamiesčio apartamentai“ naujieji patalpų savininkai ir nuomininkai gyvena statybvietės sąlygomis. Bendrovė kaltinama ir dėl jos naujai vystomo projekto „Radio City“, neva dirbtuvių statusą turintys loftai parduodami kaip gyvenamieji būstai.

Savivaldybės išplatintame pranešime tvirtinama, jog prieš kelerius metus prestižinėje Kauno vietoje, adresu Šv. Gertrūdos g. 51A, iškilęs daugiabutis iki šiol formaliai turi statybvietės statusą, nors, anot savivaldybės, viduje jau senokai matyti šeimininkaujantys naujakuriai.

„Viešai skelbiama, kad visi butai čia parduoti maždaug prieš metus. Vaizdingoje Senamiesčio erdvėje stūksančio daugiabučio sienos driekiasi iki pat sklypo ribų, šaligatvio. Leidimui statyti visame žemės plote tąkart pritarė miesto taryba, geranoriškai atsižvelgusi į vystytojų pageidavimus. Šis sprendimas leido žymiai padidinti bendrą pastato tūrį, taigi ir visų patalpų plotą.

Vis dėlto statytojų apetitas ėmė augti bematant – sumanyta įrengti beveik du metrus į valstybinę žemę, o tuo pačiu ir virš praeivių galvų išsikišusius gremėzdiškus balkonus. Tokia savivalė peržengė miesto tolerancijos ribas – pastato šeimininkai sulaukė raginimo šias namo detales panaikinti. Iki šiol nurėžtas tik vienas iš kelių dešimčių balkonų, tačiau savo eilės turės sulaukti ir kiti.

„Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje svarbiausias naujienas sužinokite pirmieji:


Pagrįstai keliamas klausimas ir dėl šio projekto autoriaus architekto licencijos. Vienu geriausių Kaune laikomo G. Natkevičiaus architektų biuro darbuose nebe pirmą kartą į viešumą lenda abejonių keliantys bei su galiojančiais teisės aktais prasilenkiantys sprendimai“, – pridedama Kauno savivaldybės pranešime.

Su portalo SA.lt žurnalistu bendravęs „Citus“ direktorius Mantas Galdikas apgailestavo, jog Kauno savivaldybė pasirinko tokį komunikacijos būdą ir teigė, jog miesto valdžia išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją.

„Išmanome sritį, kurioje dirbame, o mūsų projektai yra pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iki šiol su savivaldybe bendravome tiesiogiai, dialogo ir argumentų, o ne pranešimų spaudai būdu, todėl esame nusivylę dėl tokios Kauno miesto savivaldybės komunikacijos. Savivaldybė pateikė daug netikslios ar neteisingos informacijos.

Kauno m. sav. nuotr.

„Senamiesčio apartamentų“ antrojo etapo projektą pati savivaldybė patvirtino prieš maždaug 2,5 metų. Įgyvendintas jis taip pat griežtai laikantis patvirtinto projekto. Kiekvieną mūsų statybų leidimą kruopščiai tikrino ir taisė ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos. Projektiniai sprendiniai buvo koreguoti tol, kol atitiko visus reglamentus ir normas, o ne pageidavimus ar prašymus.

Balkonai buvo projekte nuo pat pradžių ir informacija buvo viešinama kelis kartus. Netiesa, kad jie „atsirado“ po projekto patvirtinimo. Savivaldybei jie „užkliuvo“ tik pabaigus statyti pastatą, pardavus butus ir miesto administracijai apsilankius projekte. Statybų inspekcija, priešingai nei tvirtinama savivaldybės pranešime, mus tikrino ir pažeidimų nerado, kaip ir kitos institucijos.

Senamiesčiuose ir centrinėse miesto dalyse istoriškai įprasta, kad vyrauja perimetrinis užstatymas, o balkonai išsikiša už sklypo ribos. Tokį užstatymą leidžia įstatymai. Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje visi esantys balkonai yra išsikišę iš sklypo ribų – išlenda virš alėjos, bet jie yra legalūs ir netrukdo praeiviams ar kažkam kitam. O lyjant lietui žmonėms tampa pastoge.

Pastato visišką statybų baigtumą galima registruoti tik tada, kai jame visi butai yra įrengti (pilną įrengimą atlieka pirkėjai). Taip apibrėžia teisės aktai. Keista, kad savivaldybę tai nustebino“, – kalbėjo „Citus“ direktorius.

Kauno meras: netoleruosime įžūlių manipuliacijų

Savivaldybės ir „Citus“ konflikte pasisakė ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurio teigimu, miesto valdžia netoleruos „įžūlių manipuliacijų“.

„Būsto ieškantys kauniečiai turi žinoti tokią informaciją, nes vėliau gali būti per vėlu. Vienur dar nebaigtos statybos, kitur – būsimos dirbtuvės. Gal šių objektų vystytojai norėtų, kad čia įsikūrę žmonės gyventų su statybiniais šalmais ant galvų? Darysime viską, kad tokių kurioziškų priemonių neprireiktų.

Kaunas palaiko ir skatina šiuolaikiškus NT projektus, tačiau netoleruos įžūlių manipuliacijų. Gyventojų ir paties miesto teisėti interesai yra pirmoje vietoje, o verslas privalo paisyti galiojančios tvarkos užuot savivaliavęs pagal savo užgaidas“, – teigė V. Matijošaitis.

„Citus“ atsisakė komentuoti Kauno mero pareiškimą dėl statybinių šalmų, esą jo teiginiuose nėra logikos.

Įžvelgia klastą kauniečių atžvilgiu

Kauno miesto savivaldybei neįtiko dar vienas „Citus“ projektas – buvusios radijo gamyklos „Banga“ teritorijoje, greta Prisikėlimo bažnyčios vystomas daugiafunkcių loftų kompleksas.

„Gana kontraversiški darbai vyksta ir buvusioje radijo gamykloje „Banga“, Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirtoje. Strategiškai patrauklioje Žaliakalnio teritorijoje esančiose senose gamybinėse patalpose ruošiamos ir jau viešai pardavinėjamos erdvės naujiems loftams. Rezervacijos jau įgavusios pagreitį. Čia įrengti ir keli pavyzdiniai apartamentai su virtuvės, svetainės erdvėmis grindų lygyje ir ekspoziciniais miegamaisiais antresolėse. Tiesa, oficiali šių būstų paskirtis – ne butai, o kūrybinės dirbtuvės.

Toks statusas leidžia vystytojui užsimerkti prieš akivaizdų automobilių parkavimo vietų trūkumą ir kitus gyvenamajam būstui taikomus reikalavimus. Be to, būsimiems naujakuriams prie reguliarių būsto išlaidų dar prisidės nekilnojamojo turto mokestis, taikomas komercinio pobūdžio patalpoms. Tai yra 1 proc. nuo nominalios turto vertės per metus“, – teigiama savivaldybės pranešime.

radio city

„Citus“ vadovas M. Galdikas linkęs nesutikti su Kauno savivaldybės teiginiais.

„Projekte „Radio city“ parduodame loftus – ne butus. Visame pasaulyje yra žinoma, kad loftai yra įrengiami buvusiose gamybinėse ar komercinėse patalpose. Visi pirkėjai yra informuojami, kad loftai turės kūrybinių dirbtuvių statusą.

Vakarų šalyse stengiamasi mažinti automobilių srautus. Daugumoje Lietuvos miestų galioja reikalavimas plėtotojams, skiriantiems būstams mažiau nei nustatyta parkavimo vietų, už kiekvieną neįrengtą vietą savivaldybei sumokėti po beveik 4000 eurų infrastruktūros mokesčio ir prisidėti prie miesto plėtros. Kaune ši galimybė, savivaldybės sprendimu, neseniai buvo panaikinta, taigi jų vizija miestui – kita.

Mes, tuo tarpu, projektą kuriame moderniam, ekologiškam ir į ateitį orientuotam Kaunui, todėl siūlome loftus centrinėje miesto dalyje, iš kur galima judėti visur, kur reikia įvairiausiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, besidalijamais automobiliais, paspirtukais ar viešuoju transportu – ir siūlome idėją, tarnaujančią darniam judumui, o ne nuosavų automobilių parkams.

Džiaugiamės, kad mes būsime tais, kurie pagaliau sugebės atgaivinti buvusį radijo gamyklos kompleksą. Jis šiandien tikrai nepuošia Kauno ir šalia esančios Prisikėlimo bažnyčios. „Radio city“ tikrai nėra lengvas projektas, bet jis labai papuoš miestą ir įpūs gyvybę šiuo metu apleistai teritorijai“, – sakė M. Galdikas.

Kelia klausimą dėl viešųjų interesų konflikto

Kauno miesto savivaldybė savo pranešime itin stengiasi „įkąsti“ vilniečių bendrovei, pabrėžiant, jog ji yra iš Vilniaus, kas šiek tiek primena visuomenėje jau atgyvena tapusią dviejų didžiausių Lietuvos miestų konfrontaciją. „Problemų šleifas iš sostinės“ – taip miesto valdžia apibūdina „Citus“ veiklą Kaune.

„Bendrovė „Citus“ viešojoje erdvėje ne kartą nuskambėjo ir dėl kitų abejotinų veiklos metodų. Antai Vilniuje pardavinėti dar nepastatyti butai, kuriems net neturėta statybos leidimo. Formaliai tokia veikla nelaikoma neteisėta, tačiau akivaizdu, kad tai kelia didelę riziką pirkėjams.

Dar vienas žiniasklaidos dėmesio sulaukęs tos pačios įmonės projektas prieš kelerius metus įgyvendintas Vilniaus Lazdynų mikrorajone, Neries pakrantėje. Ten norėta panaikinti statybos leidimą nustačius, kad statydami daugiabučius NT vystytojai galimai viršijo aukštingumo ribas, o vienas iš pastatų iškilo nesilaikant nustatytų atstumų nuo kaimynystėje buvusio gyvenamojo namo. Statybų inspektorių konstatuotų galimų pažeidimų tąkart suskaičiuota daugiau kaip dešimt, todėl įrodinėti savo teisumą projekto vykdytojams teko teismuose“, – dėstoma Kauno savivaldybės internetiniame puslapyje.

„Citus“ vadovo M. Galdiko teigimu, Kauno savivaldybė netikrina faktų ir kalba apie šantažo būdu sukeltus skandalus.

„Visi plėtotojai, taip pat ir „Citus“, rezervuojantys nebaigtus statyti būstus, turi kelių pakopų sutartis. Pirmiausia sudaroma rezervacinė sutartis, kurioje aprašomos visos rizikos. Preliminarioji sudaroma vėliau, kai rizikų beveik nelieka. Esame išvystę apie 20 projektų ir jų etapų, todėl klientai mumis pasitiki.

Butus iki statybos leidimo išdavimo pardavinėja (tiksliau, rezervuoja) dauguma plėtotojų; rinkos ekspertai sutinka, kad tai yra normali praktika: rezervuojamas konkretus produktas, pirkėjai turi galimybę rinktis iš didesnės pasiūlos, plėtotojai – geriau planuoti pardavimus. Kaip parodė karantinas, su iššūkiais susidūrė daug pastatę, bet mažai tuose projektuose rezervavę plėtotojai. „Citus“, turėdami pirkėjų pasitikėjimą, pastaruoju metu pradėjo keturis projektus.

Savivaldybės pranešime minimas „žiniasklaidos dėmesio sulaukęs projektas“ yra daugiausiai apdovanojimų pelnęs „Citus“ projektas, pripažintas geriausiu Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Dėl to teigiamo žiniasklaidos dėmesio jis sulaukė gerokai daugiau nei šantažo skandalas, į kurį buvo bandoma mus įvelti. Teismuose gintis mums nereikėjo, tai – visiška netiesa. Akivaizdu, kad šio fakto savivaldybė netikrino ir stebina, kad jis atsidūrė pranešime.

Pastatų aukštį skirtingai matavo skirtingos institucijos (teisės aktuose numatyti skirtingi atskaitos taškai), todėl susėdome su visomis kartu ir dialogo keliu tai išsprendėme. Pranešime paminėti „daugiau nei dešimt galimų pažeidimų“ buvo nustatyti dėl Vilniaus savivaldybės prašymu išasfaltuotos Jelskio g., kuri dviejose vietose keliasdešimt centimetrų lopais įsiterpė į miško teritoriją. Tai – akivaizdi žymėjimo klaida, tačiau sprendimą radome, neatitikimą sutvarkėme, todėl ir istorija išsikvėpė“, – į savivaldybės teiginius sureagavo M. Galdikas.

Jis pridėjo, jog ne tik jo valdoma bendrovė bendraujant su Kauno savivaldybe pasigenda konstruktyvios diskusijos.

„Neabejojame, kad gyvename civilizuotoje ir kultūringoje teisinėje valstybėje, kurioje kelias į kompromisą yra grįstas pagarba ir bendradarbiavimu. Todėl iš savivaldybės tikimės normalaus santykio, o pagal tokius pranešimus formuojasi įspūdis, kad miesto ištekliai naudojami ne miesto plėtrai. Galbūt taip yra todėl, kad miesto administracija ir jos aplinka turi interesų, susijusių su NT projektų plėtra Kaune?“, – svarstė „Citus“ vadovas.

Dėl Kauno savivaldybės teiginių bendrovė neatmeta galimybės kreiptis į teismą.

Dalintis:
Komentarai
  • Šarūnas

    2020-08-24, 14:06  

    Žinoma, kad netvarka. Atėjo vilniečiai ir ‘trukdo’ vietiniams NT plėtoti… Taip apsileidus žiūrėk dar ir silkių cechą LEZ’e atidarys…

  • architektas

    2020-08-24, 10:43  

    Manytina, kad architektu gildija turetu idemiau pasidometi sia savivaldos interpretacija, ir politikieriu keslais sudarkyti architektura, kai teises aktai kalba visikai kitaip nei savivaldos uzsakyta rasliava, siuo klausimu atsizvelgiant i savivaldos inicaityva (jeigu neklystu) jau du VTPSI patikros reidai buvo, ir VTPSI pastabu neturejo, teises aktai Lietuvoje leidzia balkonams dalinai isikisti uz sklypo ribos, be politikieriu, NZT sutikimu, ir ne politikai turetu formuoti istorineje dalyje bebalkoniu nykiu chrusciovku uzstatymo, pagal savo nostalgini supratima/kaip turi liaudis gyventi, nebent architektu gildija yra neatsakinga ir bijanti vadinamuju „politiku interersu“