Kaip padidinti muziejų neužgožiant jo istorijos ir neužimant naujos teritorijos? Bilbao dailės muziejaus plėtrai architektai pasirinko neįprastą sprendimą – 55 metrų ilgio plieninį tūrį iškėlė virš esamų pastatų. Taip atsirado naujos ekspozicijų erdvės, o apačioje – miestui atvira dengta aikštė.
Spalio 5 d. po plėtros ir rekonstrukcijos atidarytas Bilbao dailės muziejus Ispanijoje. Projektą parengė architektų studija „Foster + Partners“ kartu su architektu Luis María Uriarte. Naujoji architektūra sujungia ir papildo ankstesnius muziejaus pastatus, leisdama skirtingiems komplekso istoriniams sluoksniams išlikti matomiems.
Muziejus susiformavo per kelis etapus: jo pagrindinis pastatas iškilo 1945 m., 1970 m. kompleksas buvo išplėstas, o vėliau atsirado ir kitų intervencijų. Naujoji plėtra šią struktūrą papildo iš viršaus – virš esamų pastatų įrengtas naujas tūris, kuris vizualiai primena tiltą. Projektas muziejui suteikė apie 6000 m² naujo ploto, o dar maždaug 8000 m² esamų erdvių buvo rekonstruota.
Ryškiausias „Agravitas“ sprendimas – naujas plieninis tūris, kurio konstrukcija driekiasi 55 metrus tarp dviejų atramų sistemų. Jį laiko masyvios V formos kolonos. Toks sprendimas leido sukurti didelę ekspozicijų erdvę viršutiniame aukšte. Šalia galerijos įrengtos lauko terasos, kuriose galima eksponuoti skulptūras ir apžvelgti miestą bei parką.
Plėtra svarbi ne tik dėl papildomo ekspozicijų ploto. Atlaisvinus pirmojo aukšto erdves, po naujuoju tūriu suformuotas atriumas. Jis tampa muziejaus viešosios erdvės centru ir jungia skirtingas komplekso dalis.
Lankytojai gali patekti į šią erdvę ir judėti per ją nepriklausomai nuo parodų lankymo. Taip muziejus tampa atviresnis miestui, o jo pirmasis aukštas veikia ne vien kaip įėjimas į pastatą, bet ir kaip viešosios erdvės tęsinys. Rekonstrukcijos metu taip pat sugrąžintas istorinis 1945 m. pastato įėjimas.
