„Son Ferriol“ sveikatos centro architektai ieško būdų, kaip visuomeniniuose pastatuose mažinti aplinkos poveikį, pasitelkiant natūralias medžiagas, pasyvias klimato kontrolės priemones ir lanksčias konstrukcines sistemas. Vienas išskirtinių sprendimų – molio elementų fasadas ir molio tinkas gydymo bei laukimo patalpose.
Maljorkos sostinėje Palmoje statomas naujas „Son Ferriol“ sveikatos centras, kurio architektūrą formuoja mediena, molis, natūrali šviesa ir vidiniai kiemai. „Laboqueria Arquitectura“ ir „Munarq“ projektuojamas pastatas kelia klausimą, ar sveikatos priežiūros įstaigoms būtinos įprastos, sintetinės dangos, ar dalį jų visgi gali pakeisti mažesnio poveikio aplinkai medžiagos.
Molio fasadas veikia kaip saulės filtras
Vienas įdomiausių projekto sprendinių – iš grunto blokelių formuojamas ažūrinis fasadas. Jis nėra laikančioji pastato konstrukcija. Fasado funkcija – apsaugoti vidaus erdves nuo kaitrios Maljorkos saulės, kartu išsaugant natūralaus vėdinimo galimybę. Per ažūrinius elementus sklindanti šviesa kuria kintančius šešėlius ir suteikia fasadui vizualinio gylio. Taip funkcinis sprendimas tampa ir architektūrinės išraiškos dalimi.
Molio medžiagos naudojamos ir pastato viduje. Konsultacijų bei laukimo erdvėse numatyta molio skiedinio apdaila. Architektų teigimu, neapdegto molio gebėjimas sugerti ir atiduoti drėgmę gali padėti palaikyti stabilesnes patalpų mikroklimato sąlygas. Ši savybė ypač aktuali pastatuose, kuriuose kasdien lankosi daug žmonių.
Mediena – ne tik konstrukcinis pasirinkimas
Pastato konstrukcijai pasirinkta kryžmai sluoksniuota mediena (CLT). Kartu su molio apdaila ji gali prisidėti prie patalpų drėgmės reguliavimo. Tačiau projekto esmė – ne vien natūralių medžiagų estetika. Architektai siekia mažinti perteklinių apdailos sluoksnių kiekį ir taikyti sausosios statybos principus. Tokiu būdu pastatas projektuojamas kaip iš atskirų elementų surinkta sistema, kurią ateityje būtų paprasčiau remontuoti, keisti ar išardyti.
Toks požiūris siejasi su žiedinės statybos principais: pastato medžiagos vertinamos ne tik pagal jų pirminę funkciją, bet ir pagal galimybes jas išsaugoti bei panaudoti pasibaigus konkretaus elemento tarnavimo laikui.
Projektas aktualizuoja klausimą, kaip visuomeniniuose pastatuose suderinti mažesnį poveikį aplinkai, higienos reikalavimus, ilgaamžiškumą ir patalpų komfortą. Molio apdailos naudojimas gydymo įstaigoje reikalauja atidaus medžiagų parinkimo, paviršių apdorojimo ir eksploatacinių savybių vertinimo. Natūrali medžiagos kilmė savaime negarantuoja tinkamumo konkrečiai patalpai – sprendiniai turi atitikti pastatui taikomus techninius ir higienos reikalavimus.
