COVID-19 kiekvieną dieną paveikia vis daugiau žmonių, todėl įmonių nepaprastųjų situacijų planavimas ir greitas reagavimas į besikeičiančias aplinkybės yra labai svarbus. Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos bendrovės jau pirmomis karantino dienomis pajautė ekonominius ir kasdienės veiklos pokyčius, tačiau į juos reagavo skirtingai.

Stambius rinkos žaidėjus gelbės ilgalaikių investicijų strategija

Nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Vesta“ vadovas Evaldas Savickis portalui SA.lt tvirtina, jog NT ir statybos sektorių atstovų elgsena šiomis neįprastomis aplinkybėmis yra labai skirtinga. Anot jo, tai lemia skirtingi verslo modeliai, taip pat skiriasi ir vystomų ar valdomų pastatų tipai.

„NT vystytojai, kurie paprastai plėtoja administracinės paskirties pastatus su tikslu pastačius iš karto išnuomoti ir greitu metu parduoti kitai NT įmonei, jau pirmomis pandemijos dienomis nusprendė peržiūrėti tolimesnius planus ir netgi laikinai pristabdė vystymo darbus. Žinoma, projektų, kurie yra statybų finiše ar kurių projektavimo darbai į pabaigą ir statybų leidimai jau ranka pasiekiami, yra tęsiami.

Tačiau nauji projektai, kurie yra projektinių pasiūlymų, techninio projekto ar statybų pradžioje, yra laikinai stabdomi. Pagrindinė to priežastis – visi projektai yra vystomi spekuliatyviai, t.y. neturint nuomininkų ir tikintis, kad jų atsiras statybų eigoje. NT vystytojai stebi esamą situaciją ir mato, kad vis daugiau nuomininkų esamuose biurų pastatuose pagrįstai (ir nebūtinai) prašo nuomos terminų nukėlimo, sumažina plėtros planus ar atsisako didesnių patalpų nuomai.

Vystytojai, kurie komercinį objektą vysto sau – jį valdo dešimt metų ir daugiau, linkę planų nekeisti ir esamus vystomus objektus, nesvarbu kokioje vystymo stadijoje yra, tęsia. Jie yra mažiau jautrūs nuomininkų elgsenai šių dienų kontekste, nes jų verslo modelis paremtas ilgalaikėmis investicijomis ir ekonomine grąža“, – teigia E. Savickis.

Jo manymu, stipriausią karantino pasekmių smūgį NT rinkoje pajus trumpalaikę biurų patalpų (angl. co-working) nuomą siūlančios įmonės. Kol vieni rinkos dalyviai bus priversti pasitraukti arba susitraukti, neabejojama, jog kita dalis mėgins „iššauti“ į priekį. Pašnekovas įžvelgė, kurios NT vystymo bendrovės gali mėginti iš šios situacijos išpešti naudos.

„Galima spėti, kad naujų administracinės paskirties komercinių pastatų, kurie buvo tik idėjose ir pasirengimo stadijose, vystymas bus atidėtas kuriam laikui, kai bus aiškesnė situacija su potencialiais nuomininkais ar bankų veiksmais. NT vystytojai biurų paskirties pastatus, kurių projektavimas yra ties finišo tiesiąja ar statybų leidimas jau gautas ir jau užsitikrinę finansavimą, tikėtina, bandys iš šiandieninės situacijos išpešti naudos, t.y. mėgins persiderėti statybų kainas su statybų rangos kompanijomis“, – spėja E. Savickis.

Koks pasaulis bus po pandemijos?

Žiniasklaidoje jau kalbama, kad pasibaigus pandemijai pasaulis nebegrįš į tokias pačias vėžes. Neabejojama, jog žymiai daugiau bus dėmesio bus skiriama saugumui ir sveikatos apsaugai. E. Savickio manymu, projektuojant naujus pastatus, tvarumo ir socialiniai aspektai taps dar svarbesni.

„Kriterijai, susiję su žmogaus sveikata, įgaus dar didesnę prasmę projektuojant naujus ar valdant jau egzistuojančius biurų pastatus. Patalpas nuomojančios įmonės, pasibaigus pandemijai, tikėtina, norės greičiau grįžti į įprastą darbo rėžimą, didesnį dėmesį skirs darbuotojų saugumui, sveikai ir produktyviai darbo aplinkai. Todėl pastatų savininkai jaus didesnį spaudimą pagerinant darbo patalpų kokybę: geresnis apšvietimas, komfortiškesnė akustika, sveikesnis oras ir pan.

Finansiniai bei aplinkosauginiai tvaraus pastato aspektai, tame tarpe pastatų sertifikavimai (BREEAM, LEED, WELL), taip pat taps labai svarbūs pritraukiant investuotojus. Istorija patvirtina, kad paskutinės recesijos metu 2009 m., rinkoje išliko socialiai atsakingos ir tvarios įmonės, kurios taikė gerosios praktikos ESG principus. Jau dabar jaučiamas didelis spaudimas iš EBRD ar European Investment Bank, kurie investuoja į naujai vystomą komercinės paskirties pastato statybą ar įsigijimą, diegti tvarumo strategijas, apimančias energijų taupymą, atliekų valdymą, žaliosios energijos naudojimą, taršos mažinimą. Tokių priemonių gali pradėti imtis ir Lietuvoje veikiantys bankai, kurie dar kruopščiau atrinkinės investicinius projektus, formuojant ir duodant paskolas“, – tvirtina E. Savickis.

Jis pridėjo, jog jau dabar iš partnerių Skandinavijos šalyse pastebi didesnį susidomėjimą statybinių medžiagų sertifikavimu, todėl šiuo metu siekiama Lietuvos ir užsienio statybinių medžiagų gamintojams siūlyti EPD (Enviornmental Product Declaration) sertifikavimą, parodantį, kokį neigiamą poveikį aplinkai sukuria gamyboje naudojamos medžiagos. Anot E. Savickio, šios deklaracijos yra labai skatinamos BREEAM ar LEED sertifikavimo sistemų ir už jas suteikiami kreditai sertifikuojant pastatus.