Jei per kelerius metus nebus imtasi Lentvario dvaro gelbėjimo darbų, gelbėti gali nebelikti ko, prognozuoja specialistai. Paskutinė viltis grafų Tiškevičių rūmams, regis, liko valstybės piniginė, mat keliose varžytinėse, kurias surengė jį už savininko skolas pardavinėjantis bankas, norinčiųjų įsigyti dvarą neatsirado net ir gerokai sumažinus kainą. Valstybė atsakomybės kratosi – didžiulis, kapitalinių tvarkybos darbų reikalaujantis dvaras jai ne pagal kišenę.

Kita vertus, valstybei perimti dvarą – sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra, juolab kad dvaras įkeistas bankui, taigi viskas, ką paveldosaugininkai gali, tai savininką, verslininką Laimutį Pinkevičių, „auklėti“ raštais ir baudomis dėl paveldo objekto nepriežiūros. Bet šis atvirai sako tuo nesuinteresuotas – juk dvaras tapęs varžytinių objektu.

Po kelerius metus užsitęsusių diskusijų, kas turėtų pasirūpinti grafų Tiškevičių rūmais, dar vienas svarstymas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete įvyko birželio 15 dieną. Posėdyje dalyvavo Kultūros ir Finansų ministerijų, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Trakų rajono savivaldybės ir SEB banko atstovai. Po diskusijų komitetas nutarė siūlyti Vyriausybei perimti Lentvario dvaro sodybos rūmus visuomenės poreikiams, o Trakų rajono savivaldybei – pateikti Lentvario dvaro sodybos rūmų pritaikymo visuomenės poreikiams viziją. Trakų savivaldybė jau prieš kurį laiką skelbė puoselėjanti planus ES lėšomis sutvarkyti ir lankytojų poreikiams pritaikyti Lentvario parką.

XIX amžiuje Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškevičiams, kurie čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, o dvaro parką įrengė pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą. 1957 metais buvusiuose grafų rūmuose įsikūrė Lentvario kilimų fabriko administracija. Vėliau dvarą įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius.