Neseniai Aplinkos ministerija (AM) parengė statybos techninio reglamento (STR) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, siūlo išplėsti Visuomenei svarbių statinių sąrašą. Tai reiškia, kad į sąrašą įtrauktų statinių projektiniai pasiūlymai turės būti nustatyta tvarka derinami su visuomene, taip pat ir tais atvejais, kai derinimas jau kartą yra įvykęs detaliojo planavimo metu. Darnios plėtros siekį palaikančios šalies įstaigos siekiai, kad į šį sąrašą patektų visi visuomenei svarbūs ir nepatektų pertekliniais laikytini statiniai, kurių projektavimo metu neturėtų būti reikalaujama visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų, jei jos išties nėra reikalingos. Tačiau ar išplėstas Visuomenei svarbių objektų sąrašas pajėgus apsaugoti nuo nepageidaujamų statybų?

[su_box title=”forumas / 1″ box_color=”#00817d” title_color=”#ffffff” radius=”0″ class=”dotdotdot”]

Nepageidaujamos statybos yra kompleksinė problema ir jai išspręsti vienos priemonės, šiuo atveju – išplėsto Visuomenei svarbių objektų sąrašo – nepakaks. Tačiau esu tikra, kad tai svarbus prevencinis žingsnis.

Lietuvos architektų rūmai visuomenės informavimą ir dalyvavimą, priimant aplinką formuojančius sprendimus, laiko labai svarbiu įrankiu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Pateiktame pasiūlyme dėl STR tobulinimo Architektų rūmai pabrėžė, kad efektyvus dialogas su visuomene turi įvykti kur kas ankstesnėje stadijoje, vykdant privalomą teritorijų planavimą ir užtikrinant, kad jo metu, suderinus skirtingus visuomenės interesus, būtų nustatyti konkretūs erdviniai sprendiniai. Kol to nėra padaryta, siūloma, kad Visuomenei svarbių statinių sąrašas turėtų būti sudaromas priešingu principu nei dabar – nurodant statinius, kurių atžvilgiu visuomenės informavimas ir dalyvavimas nėra privalomas. Esant dabartiniam sąrašo sudarymo principui, siūloma statinius jame įvardyti ne tik pagal jų paskirtį, bet kartu ir pagal jų vietą bei finansavimo šaltinį. Siūloma į sąrašą įtraukti visų paskirčių naujai statomus ir rekonstruojamus statinius kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. Taip pat siūloma į jį įtraukti visus statomus ir rekonstruojamus statinius, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.

Atsižvelgiant į Architektų rūmuose gaunamus skundus ir sąraše esančių bei naujai numatomų statinių (pagal jų paskirtis) realią svarbą visuomenei, siūloma neapriboti prekybos, paslaugų, sporto paskirties inžinerinių statinių, kelių ir gatvių jokiais konkrečiais jų parametrais; įtraukti papildomus maitinimo, poilsio paskirties pastatus ir automobilių statymo aikšteles; keisti reglamentavimą taip, kad atskirais objektais galėtų būti įvardytos viešosios erdvės ir jų atžvilgiu taikomi visuomenės informavimo ir dalyvavimo reikalavimai.

[/su_box] [su_box title=”forumas / 2″ box_color=”#00817d” title_color=”#ffffff” radius=”0″ class=”dotdotdot”]

Aplinkos ministerijos siūlymas išplėsti Visuomenei svarbių statinių sąrašą siejamas su tikslu, kad visuomenė kuo daugiau būtų informuojama apie numatomą statinių projektavimą ir turėtų teisės aktais nustatytą galimybę dalyvauti statinių projektavimo ir statybos procese.

Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos (JTO EEK) konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija), visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimas yra išimtinai valstybės institucijų pareiga. Todėl, siekiant užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą ir apsaugą, planuojant teritorijas ir projektuojant statinius, įstatymų leidėjas Seimas Statybos įstatyme įtvirtino galimybę suinteresuotai visuomenei ginti viešąjį interesą. Reikalavimas, kad visuomenė būtų informuojama apie numatomą jai svarbių statinių projektavimą, apie numatomą statinių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba kon krečiame žemės sklype leidžiama, nustatytas Statybos įstatymo 37 straipsnyje. Tai reiškia, kad visuomenės dalyvavimo svarstant numatomo projektuoti statinio parengtus projektinius pasiūlymus tikslas – susitarti, kad planuojant tvarią ir subalansuotą plėtrą, teritorijų planavimą, žemės naudojimą, statinių projektavimą ir statybą būtų užtikrintos išankstinės sąlygos, kurios atsižvelgtų kiek įmanoma daugiau į visuomenės narių poreikius ir interesus. Statybos įstatymo 37 straipsniu Visuomenei svarbių statinių sąrašus (nurodant statinių paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių projektinius pasiūlymus tvarką parengti įgaliota AM. Vadovaujantis Statybos įstatymo suteiktais įgaliojimais, Visuomenei svarbių statinių sąrašas pateiktas statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priede.

Projektinių pasiūlymų paskirtis: išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; informuoti visuomenę apie jai svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje numatytais atvejais statinio ar statinio dalies, numatomą projektavimą ar statinio ar statinio dalies paskirties keitimą; specialiesiems reikalavimams (specialiesiems architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ir paveldosaugos) nustatyti; naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui; nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.

Aplinkos ministerija parengė ir pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei svarstyti STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimo projektą, kuriuo, be kitų pakeitimų, pasiūlė išplėsti Visuomenei svarbių statinių sąrašą. Atsižvelgus į gaunamus gyventojų nusiskundimus ir Visuomenei svarbių statinių sąraše esančių bei numatomų naujai statyti, rekonstruoti statinių ar jų dalių (pagal jų paskirtis) realią svarbą visuomenei, siekiant atsižvelgti į visuomenės poreikius, urbanistikos, architektūros, techninius, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus, nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises, sąrašą siūloma papildyti naujomis statinių pagal paskirtį grupėmis, neapriboti prekybos, paslaugų, sporto paskirties inžinerinių statinių, konkrečiais jų parametrais.

Susipažinusios su reglamento pakeitimo projektu, suinteresuotos institucijos pasiūlė į sąrašą papildomai įtraukti visų paskirčių naujai statomus ir rekonstruojamus statinius kultūros paveldo objektų teritorijose, jų apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose. Taip pat jos siūlo į sąrašą įtraukti visus statomus ir rekonstruojamus statinius, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, keisti reglamentavimą taip, kad atskirais objektais galėtų būti įvardytos viešosios er dvės ir rengiant jų projektus būtų taikomi visuomenės informavimo ir dalyvavimo reikalavimai.

Manytina, kad tik efektyvus dialogas su visuomene viešinant ir svarstant statinių projektinius pasiūlymus turėtų užtikrinti, kad jo metu, suderinus skirtingus visuomenės interesus, būtų nustatyti konkretūs projektiniai sprendiniai, išspręstas didesnis ar mažesnis esminis prieštaravimas tarp poreikių išlaikyti esamą situaciją ir poreikių ją keisti. Kuo vėliau ir kuo mažiau informuojami bei į projektinių pasiūlymų viešinimą ir svarstymą įtraukiami įvairių interesų atstovai, tuo didesnis kyla įvairių konfliktų pavojus.

[/su_box] [su_box title=”forumas / 3″ box_color=”#00817d” title_color=”#ffffff” radius=”0″ class=”dotdotdot”]

Iš esmės šį projektą sudaro dvi dalys. Pirmojoje kalbama apie tai, kad dėl kai kurių objektų įtraukimo į sąrašą būtų svarstoma papildomai. Mano nuomone, toks STR pakeitimas yra ydinga praktika. Pritariu, kad su visuomene reikėtų tartis detaliojo plano rengimo metu, kaip ir yra daroma dabar, tačiau papildomas svarstymas projektinių pasiūlymų stadijoje jau neaiškus.

Gali pasitaikyti tokia situacija, kai investuotojas, vadovaudamasis jau svarstytu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, jau būna gavęs žalią signalą statyboms ir staiga projektinių pasiūlymų stadijoje visuomenė pasako „Stop“. Tokiu atveju kompetencijos nebetenka net aplinkos ministras, jau reikalingos įstatymų nuostatos. Ir ką tuomet daryti: ar atšaukti planą, ar jį koreguoti; kas privalo jį koreguoti, už kokias lėšas, kaip su išlaidų kompensavimu – neturime tam paruošto mechanizmo. Kol visuomenė piktinasi ir ieško atsakymų, investuotojas pradeda skaičiuoti žalą. Įvyksta konfliktas tarp visų: ir visuomenės, ir investuotojo, ir institucijų, kurios turės vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir priimti sprendimus, nebeatitinkančius pasikeitusios visuomenės nuomonės.

O sprendimas įtraukti visuomenę svarstant, ar į sąrašą įtraukti objektus, kurie privalės būti svarstomi tik pagal iš anksto nustatytus kriterijus, man atrodo gana įdomus. Tačiau ir vėl kyla klausimų: ar ekspertai ir specialistai priklausytų visuomenės pusei ir teiktų bendrą nuomonę, ar tai būtų tik ekspertinės visuomenės dalies nuomonė ir pagal kokius kriterijus objektai būtų svarstomi: aukštingumą, užstatymo plotą, architektūrinę išraišką, kokybę ir t. t.? Ar užtektų pasakyti, kad negražu? Reikia aiškesnių ir konkretesnių mechanizmų.

[/su_box] [su_box title=”forumas / 4″ box_color=”#00817d” title_color=”#ffffff” radius=”0″ class=”dotdotdot”]

Šiuo metu Lietuvos miestuose pastebimai auga visuomeninių grupių aktyvumas, gyventojams siekiant užtikrinti miestų erdvių planavimo kokybę (tai tiesiogiai lemia gyvenimo miestuose kokybę). Visuomenei svarbių statinių sąrašo išplėtimas – lauktas žingsnis, nes jis sudaro sąlygas aktyvių gyventojų grupėms atstovauti viešajam interesui. Šiuo metu viena iš skausmingų problemų – miesto aikščių, skverų ir parkų atnaujinimas, neįtraukiant šių erdvių naudotojų į sprendimų priėmimo procesą, o juk tai galėtų užtikrinti projektų kokybę ir sutvarkytų erdvių gyvybingumą. Kai miesto administracija nesudaro sąlygų skaidriam sprendimų priėmimo procesui, tai įžiebia daug aštrių konfliktų su aktyviomis gyventojų grupėmis, siekiančiomis užtikrinti miesto erdvių sutvarkymo projektų kokybę (Šiaulių, Šilutės, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus atvejai).

Tokie konfliktai kelia nepasitikėjimą miesto administracija. Todėl įpareigojimas įtraukti visuomenę į viešosioms erdvėms skirtų projektų svarstymą galėtų išspręsti susiformavusią įtampą. Šiuo metu Teisės aktų registro svetainėje „e-tar“ pateiktoje įstatymo projekto versijoje aikštės ir parkai nefigūruoja Visuomenei svarbių statinių sąraše. Į jį nėra įtrauktos ir automobilių stovėjimo aikštelės, o juk tai dar vienas konfliktų tarp viešojo ir privataus interesų katalizatorius. Tikėkimės, kad bus atsižvelgta į ilgą sąrašą pastabų, skirtų projektui patobulinti. Tačiau įstatymas yra įrankis, kurį reikia išmokti taikyti. Lietuvoje yra absoliučiai apleista pilietinio teisinio raštingumo ugdymo niša: aktyvūs gyventojai savarankiškai bando susirasti ir suprasti teisės aktus ir dalijasi surinkta informacija su kitais besidominčiais žmonėmis.

Pavyzdžiui, skirtinguose miestuose susiformavusios grupės, pasisakančios už miesto želdinių ir želdynų sutvarkymo projektų kokybę, dalijasi reikalingais teisės aktų straipsniais, kurie įgalina suinteresuotas visuomenines grupes dalyvauti sprendimų priėmimo procese dėl viešųjų miesto erdvių (kurios anksčiau nebuvo įtrauktos į Visuomenei svarbių objektų sąrašą) projektų. Tačiau šitoks neformalus mokymasis yra fragmentiškas, o galinčių suteikti konsultaciją teisininkų-visuomenininkų yra labai nedaug. Kai kuriose Europos šalyse Teisės fakultetų diplomantai privalo atlikti metų ar dviejų praktiką, skirtą viešajam interesui ginti. Tai vienas iš mechanizmų, leidžiančių visuomenei auginti savo sąmoningumą. Kita šio proceso pusė – atsakingų institucijų vykdoma teisės aktų pažeidimų kontrolė. Valstybinėms institucijoms vengiant ginti viešąjį interesą, pasitikėjimas jomis smunka. Formuojantis aktyviai pilietinei visuomenei viena svarbiausių užduočių – sukurti efektyvią viešojo intereso gynimo sistemą. Siūlomos pataisos prisideda prie jos kūrimo.

[/su_box]

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.