• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Istorinė transformacija – statybų laivas suka į Žaliąjį kursą (2)

Lina Svaldenienė 2021 balandžio 13 d.
modern business center hongkong
Freepik nuotr.

Europos žaliasis kursas nubrėžė aiškią ateities perspektyvą – trys pagrindiniai jo tikslai yra iki 2050 m. pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir nuošalyje nepalikti nė vieno žmogaus, nė vienos vietovės. Visi šie siekiai yra aktualūs ES šalių ekonomikai ir atskiriems verslo sektoriams. Sekti Europos žaliojo kurso veiksmų gairėmis ypač svarbu statybų verslui, nes šis sektorius yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių.

Iki šių metų birželio Europos žaliojo kurso veiksmų plane numatyta peržiūrėti ir klimato politikos užmojų kryptimi keisti europines direktyvas ir reglamentus. Taip teisėkūromis priemonėmis skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Tai reiškia besikeičiančią statybinių medžiagų gavybą ir gamybą, naujus procesus statybose ir renovacijoje.       

Lietuvos vyriausybė, nekilnojamojo turto vystytojai, miškininkai, pramonė, architektai taip pat diskutuoja, kokius pokyčius Europos žaliojo kurso ambicija paskatins mūsų šalies statybų sektoriuje. Iššūkiai apibrėžti, vizija yra, sprendimai jai įgyvendinti taip pat daugiau ar mažiau aiškūs, tad lieka tiesiog pradėti veikti.

Tvari medienos ruoša

Pirmasis esminis pokytis, turįs ateiti į statybų sektorių, susijęs su medžiagiškumu. Dabar gausiai statybose naudojamo plieno ir betono gamyba yra ypač tarši. Pagrindinė medžiaga, kuria siūloma keisti plieną, betoną ir stiklą, – inžinerinė mediena. Į statybas ir renovaciją įvesti daug daugiau atsinaujinančių žaliavų užsimojusi ir Aplinkos ministerija – apie tai liudija planas iki 2024 m. valstybės perkamuose pastatuose naudoti pusę statybinių medžiagų iš atsinaujinančių šaltinių, o tai, beveik savaime suprantama, yra mediena. Taip pat siūlomos ir viešųjų pirkimų pataisos, kuriomis siekiama ženkliai padidinti žaliųjų pirkimų apimtį, tarp jų ir statybų bei statybinių medžiagų.

Bandomieji, parodomieji projektai valstybės užsakymu duotų aiškų toną: valstybė imtųsi statybų transformacijos lyderės vaidmens.D. Augutis
Darius Augutis Aplinkos viceministras 1
Danas Augutis

„Mediena gali būti ideali žaliava – ji atsinaujinanti, klimatui neutrali, galinti pakeisti betoną ir plastiką. Iškyla klausimas, kaip turėtų būti tvarkomasi miškuose, kad medienos ruoša vyktų sukeliant kuo mažesnį poveikį miškų ekosistemai. Mūsų įsitikinimu, į šį klausimą reikia žiūrėti kur kas plačiau, nei vien apribojant kirtaviečių dydžius ar uždraudžiant tam tikras ūkines veiklas saugomose teritorijose“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis.

Žaliavos į ugnį ir į užsienį

Jei inžinerinė mediena bus imta gausiai naudoti tiek valstybinių pastatų užsakymuose, tiek privačiame statybų sektoriuje, jei iš anksto pagaminti skydai bus imti naudoti siekiant proveržio renovuojant, medienos žaliavos kiekis neabejotinai augs.

Konferencijoje „Žalioji statybų transformacija ir žaliųjų pastatų gamyba 4.0: sektoriaus plėtros darbotvarkė“ Linas Didžpetris, EY konsultantas, atkreipė dėmesį, kad Lietuvą vis dar dideliais kiekiais palieka rąstai arba labai mažai apdorota mediena. Tai yra, ekonomika auginama remiantis išteklių eksportu, o ne produktų su pridėtine verte eksportu.

„Kalbėdami apie medienos sektorių, matome, kad rąstai arba mažai apdirbta mediena vis dar išvežama dideliais kiekiais. Žiūrėdami į miško žaliavos apskaitą, matome, kad trūksta skaidrumo. Turime pakankamai nemažą medienos – ir kartais geros, kokybiškos, perdirbti tinkamos – panaudojimą biokurui“, – medienos sektoriaus iššūkius vardijo L. Didžpetris.

lentele

Sektoriaus (ne)kompetencijos

Šalia nurodytų iššūkių esama ir kitų, apsunkinančių statybų sektoriaus žalėjimą. Kad žiedinės ekonomikos principai būtų sėkmingai perimti statyboje, reikia įgyti naujų kompetencijų dirbant su tvariomis, organinėmis žaliavomis. Skirtingiems specialistams ir kiekvienam darbų etapui reikalingos vis kitos kompetencijos, tačiau jas vystyti reikia visiems statybų sektoriaus dalyviams, nuo pat architektų ir inžinierių-konstruktorių iki statybų aikštelės darbininkų. Architektai pripažįsta turintys mažai darbo patirties su dideliais (daugiaaukščiais) medinių konstrukcijų pastatais, statybininkai neapmokyti ir neįgudę rūšiuoti statybinių atliekų, o baigto pastato tvarumas dažnai vis dar matuojamas remiantis vien energine klase.

Aktyviai tiek ES, tiek Lietuvoje viešinama renovacijos banga skamba kaip puiki niša žaliosioms statybų praktikoms diegti. Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, atkreipia dėmesį į tai, kad nėra iki galo aišku, kaip ji bus įgyvendinama.

Statistinė informacija apie statybų sektorių rodo, kad į skaitmenizaciją investuojama labai nedaug. Maža to, sektorius stipriai nukraujavęs dėl emigracijos – čia trūksta darbuotojų. Pelningumo rodikliai liudija, kad statybos sektorius per mažai uždirba, o tai tiesiogiai susiję su darbo našumu. Bendras darbo našumo vidurkis valstybėje didesnis už statybų darbo našumą. Tokios realijos perša mintį, kad dabartinis tempas ir būdai nebetinkami, reikia žvalgytis į geruosius Europos pavyzdžius ir modeliuoti pokyčius.

Mažiau darbų aikštelėje

Viena pasaulyje ženklių statybų tendencijų yra statybos gaminių standartizavimas, o labiausiai gamybą auginanti medžiaga – inžinerinė mediena. Tam, kad paruošti statybiniai komponentai ar netgi dar labiau išbaigti moduliai imtų cirkuliuoti lietuviškose statybose, reikia ekosistemos, įsitikinęs L. Didžpetris. Dabar statybų ir medienos sektoriai veikia atskirai, o bendra ekosistema sujungtų žaliavų tiekėjus, pirminius ir antrinius gamintojus bei kitus grandinės dalyvius, kurie, gavę gerai paruoštą produktą, žinotų, kaip su naujomis technologijomis dirbti.

Kad statybų sektoriuje įvyktų laukiamas proveržis, būtina taikyti ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimus. Gaminių standartizavimas – tai išmaniosios gamyklos virtuvė. Statybiniai komponentai turėtų būti ruošiami automatizuotose gamybos linijose, kurias valdytų įgūdžių nestokojantys darbuotojai. Taip didelė darbo dalis iš statybų aikštelių persikeltų į gamyklines patalpas, statybų ir renovacijos procesas taptų nepalyginamai greitesnis, augtų sektoriaus produktyvumas. „Panaudojus inovatyvius statybinius sprendimus, tikėtinas kaštų mažėjimas, – esmines naudas vardijo EY konsultantas, – taip pat, pirminiais vertinimais, per ateinantį dešimtmetį būtų sukurta 16 tūkst. aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, atsivertų naujų eksporto galimybių. Vis tik svarbiausiu veiksniu reikėtų traktuoti CO2 mažinimą.“

Renovation
lentele2

Privalumus rodys pavyzdžiai

Įsisukusi paruoštų komponentų gamyba dar negarantuoja žaliųjų statybų įgyvendinimo Lietuvoje sėkmės. Jei tokie sprendimai nebus naudojami naujų pastatų statyboje ir renovacijoje, tai geriausiu atveju reiškia padidėjusią statybų sektoriaus eksporto apimtį.

Kad šalyje imtų rastis daugiau tvarių pastatų, reikalingas jų poreikis. Klientai turi norėti tokių pastatų, tad pirmiausia sektoriaus atstovų žvilgsnis krypsta valstybės, svarbaus statybų sektoriaus kliento, pusėn. Bandomieji, parodomieji projektai valstybės užsakymu duotų aiškų toną: valstybė imtųsi statybų transformacijos lyderės vaidmens.

Pasak L. Didžpetrio, statybų sektoriaus tvarumui užtikrinti reikia didinti konkurencingumą, mažinti nekuriančios vertės medienos eksportą, šalinti teisinius ir reguliavimo barjerus, kurti klasterius, pritraukti tiek privataus sektoriaus, tiek valstybės investicijas į technologijas bei kartu su mokslo bendruomene siekti transformacijos. Per kelerius artimiausius metus būtina naujais, inovatyvių statybų pavyzdžiais pademonstruoti žaliųjų statybų privalumus.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 kovas

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Komentarai
  • SA

    2021-04-14, 11:27  

    Reikėtų su miškininkais kalbėtis. Jie pasakojo, kad dabar Lietuvoje dauguma nukertamų medžių paverčiama drožlėmis biokurui arba sudeginama. Mintis buvo gaminti inžinierinę medieną ir ją eksportuoti, taip gaunant daugiau pajamų, nei iš žaliavos. Yra visas miškininkų pranešimas. Jeigu protingai viską planuoti, galima rasti pusiausvyrą tarp betono ir medžio. Eksportą apvalios medienos mažinti ir kuri pridėtinę vertę Lietuvoje, tai vienas iš būdų. Beje, dabar eigoje yra Nacionalinis miškų susitarimas – kaip tik einama į tą pusę, kad apriboti ūkinę veiklą saugomose teritorijose.

  • Vera

    2021-04-14, 8:54  

    Na, tas požiūris, kad mediena yra atsinaujinantis šaltinis, tai keistokas, turint omenyje, kad medžiai auga 20-30 metų.. world economic forum pilna informacijos, kaip pasaulis supratęs medžių naudą klimato kaitai mažinti, didina miškų plotus, sodina naujus miškus. o tai mes ką? Pirmiau Lietuvoje iškirsime miškus, o tada juos atsodinsime?? Ir iš ko bus pagaminta ta „inžinerinė mediena“ – iš Punios šilo, Labanoro girios ar Dzūkijos miškų medžių?

statyba ir architektura
archicad