Architektūrinio atviro konkurso metu ieškotas geriausias architektūrinis pasiūlymas, kuris šiuolaikiškomis ir jautriomis vietai priemonėmis sujungtų vertingus kultūrinius muziejinius objektus, būtų išplėstas jų funkcionalumas, į miesto gyvenimą mandagiai integruota Anykščių muziejinė kalva. Dėmesio centre – Antano Baranausko klėtelė, kurioje poetas sukūrė lyrinę romantinę poemą „Anykščių šilelis“.
Skelbiami Muziejinės kalvos infrastruktūros atnaujinimo ir kompleksinės plėtros atviro projekto konkurso rezultatai:
Pirmoji vieta skirta darbui „SODYBA“
Autoriai: MB Fragment architektai (Berta Meironaitė, Edita Radėnaitė, lgnas Kundreckas, Mindaugas Šutėnas, Povilas Čepaitis).
Antroji vieta skirta darbui „SODAS AŽUPĖS“
Autoriai: MB AFTER PARTY architecture (Giedrius Mamavičius, Gabriele Ubarevičiūtė).
Trečia vieta skirta darbui „CIUTA, CIUTA“
Autoriai: MB Bauland, su MB „ŠA atlelier“ (Antanas Šarkauskas, Gabrielė Šarkauskienė, Milda Pacevičiūtė, Donatas Baltrušaitis, Evelina Bartusevičiūtė).
1947 m. muziejaus direktorius Antanas Vienuolis-Žukauskas ragino „paimti visą klėtelę po stiklu…”. Tai buvo pranašiški žodžiai. „Istorija privalo išlikti lengvai skaitoma ir pagrindinis tikslas – kokybinėmis intervencijomis užtikrinti kultūros tęstinumą. Aukštos kokybės architektūrai istorinėse vietose turi būti skiriamas deramas dėmesys. Apie tai aiškiai savo rašte tuomečiam Kultūros-švietimo įstaigų komitetui teigė rašytojas, muziejininkas, gidas, multifunkcionierius Antanas Vienuolis-Žukauskas, kuris, lyg vizionierius, numatydamas keliais dešimtmečius į priekį, užprogramavo pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus, kurį pats įkūrė 1927 gegužės mėnesį, ir kurio šimtmetį mes turime atšvęsti 2027 metų gegužę tinkamai, mandagiai, atliepę rašytojo viziją ir neįkainojamą palikimą dar daugeliui metų”, – sakė Anykščių vyr. architektė Daiva Gasiūnienė.
Konkurse varžėsi aštuonios architektūrinės koncepcijos, iš kurių ekspertinė komisija (Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovai bei savo srities specialistai: architektas Rolandas Palekas iš Paleko architektų studijos, biuro „Išora & Lozuraityte studio for architecture“ architektė Ona Lozuraitytė ir architektūros biuro „Dukart jot“ architektas-urbanistas Vytautas Buinevičius), išrinko tris nugalėtojus. Konkurso darbų recenzentė – architektė-kultūros paveldo ekspertė Marija Nemunienė. Pirmųjų trijų vietų laimėtojai pasidalys 10 tūkst. eurų prizinį fondą, o pirmosios vietos nugalėtojai bus pakviesti parengti techninį projektą.
Ekspertinė komisija posėdžio metu sveikino visus konkurso darbų autorius, pabrėždama aukštą darbų atlikimo kokybę, intelektualias ir jautrias koncepcijas.
Vertinimo komisija išskyrė pirmos vietos darbą kaip kūrinį, kuriame geriausiai atskleistas ir architektūrinėmis priemonėmis pabrėžiamas sodybos kaip muziejaus sodybiškumas. Ypač gerai vertintas vidinės aikštės sprendimas: formuojama erdvė sujungia visus ansamblio elementus, siūlomas judėjimas ratu kieme – tai yra viena stipriausių darbo savybių. Klėtelės gaubto dydis ir proporcija sklandžiai įsilieja į kontekstą, nekonkuruoja su A. Žukausko-Vienuolio namu, o pasirinktas naujojo statinio charakteris harmonizuoja aplinką sukurdamas kompozicinį perėjimą iš saugyklos pastato į kitus A. Žukausko-Vienuolio sodybos pastatus.
Vertinimo komisija sveikino antrosios vietos darbo autorių sprendinius, dėl kurių pavyko suvaldyti neaiškią saugyklos sklypo funkciją, ją papildant naujomis erdvėmis ir programa, paliekant sodybos sklypą švarų. Meistriškai sukomponuotas siaurasis vieno aukšto tūris greta saugyklos pastato jo disonuojantį tūrį vizualiai sumažina ir suvaldo. Labai palankiai vertinamas natūralių dangų parinkimas ir vietinių medžiagų naudojimas. Labai jautrus ir genialus sprendimas – išnykstanti riba tarp interjero ir eksterjero, sudaromas įspūdis, kad klėtelė stovi lauke.
Komisija įvertino puikiai trečiosios vietos laimėtojų darbą už suvaldytą ansamblio erdvinę struktūrą. Koncepcijoje sukuriamos sąlygos pažinti skirtingus sodybos elementus kaip vientisą ansamblį. Puikus gaubto erdviškumo pasiūlymas: sudaromos sąlygos suvokti pastatą iš visų pusių, įskaitant ir stogą. Klėtelei skiriamas tinkamas, pagarbus kiekis erdvės. Pati gaubto architektūra išieškota iki smulkių detalių, jaučiamas jautrumas ir meistriškumas.
Daugiausia balsų visuomenės balsavime taip pat surinko darbas „SODYBA“.
