• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Transporto infrastruktūros plėtra: kad ir Kaune būtų gera gyventi

2013 liepos 9 d.

Retas Lietuvos miestas gali pasigirti plėtros strategija, kuri nuosekliai ir tikslingai kurtų miesto bei miestiečių aplinką. Kaunas nėra išimtis. Neturėdamas ateities plano, jis praranda galimybes būti plėtojamas darniai, gerosios miesto ypatybės nebepuoselėjamos, apleidžiamos ir pamažu naikinamos. Trumpalaikis planavimas neleidžia miestui visavertiškai išnaudoti turimą potencialą. Taip laikinoji sostinė ateityje susidurs su problemomis.

Darniame mieste – tvarus transportas

Darnaus miesto pagrindas yra gerai išplėtota, miesto teritoriją į bendrą visumą sujungianti transporto sistema. Miestiečiai turi turėti galimybę paprastai judėti ne tik į gretimas, bet ir į atokesnes teritorijas, lengvai pasiekti vieni kitus, įvairias funkcijas, paslaugas. Mieste turi būti lengvai iš bet kurios dalies pasiekiamos vietos, kur sutelkta daug funkcijų ir paslaugų, įkurti gyvenamieji rajonai. Teritorijos, pasiekiamos tik viena transporto rūšimi, patiria įvairių sunkumų, yra nepatrauklios. Dalis Kauno senamiesčio vietovių merdi, nes čia automobiliu lengvai neprivažiuosi, o nauji gyvenamieji rajonai pasiekiami tik nuosavu automobiliu. Miestas skaidomas, randasi atskirtų, neprieinamų teritorijų, kuriasi uždarų bendruomenių – getų, įsigali socialinė izoliacija, miestas tampa fragmentiškas, chaotiškas.

Tai iššūkiai, kilę vykdant trumpalaikius miesto plėtros planus. Lietuvos miesto ateities vizijose mažai dėmesio skiriama įvairių transporto priemonių naudojimui mieste. Netolygiai plėtojamas viešasis transportas, dviračių takai, pėsčiųjų zonos, alternatyvios transporto priemonės. Tik nuo miesto plėtros planų priklauso, kokiu būdu judama mieste, kokius atstumus reikia įveikti gyventojams ir kokia transporto priemonė dominuoja. Kaunas, kaip ir kiti Lietuvos miestai, didžiausią dėmesį skiria automobiliams, todėl ir aplinka čia palengva tampa motorizuota, didelės gatvės ir automobilių aikštelės skaido miestą.

Unikalus miesto potencialas

Kaunas yra vidutinio dydžio Europos miestas, maža kuo išsiskiriantis iš kitų, tačiau turintis labai didelį pranašumą – faktas, kad viešuoju transportu čia naudojasi daugiau kaip pusė gyventojų, Kauną iškelia į priekį Europos kontekste. Vidutinio dydžio Europos miestai tegali pasigirti turintys 10–20 proc. gyventojų, besinaudojančių viešuoju transportu. Taigi Kauno situacija unikali – ji leidžia gana lengvai ir užtikrintai siekti darnios miesto plėtros.

Deja, viešojo transporto naudojimas tolygiai mažėja nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kai autobusais ir troleibusais važinėjo per 90 proc. gyventojų. Todėl Kaunas, kitaip nei dauguma Europos miestų, turi ne skatinti žmones naudotis viešuoju transportu, bet išlaikyti aukštą naudotojų skaičių ir taip konkuruoti su automobiliais, kurie reikalauja labai daug ir gyventojų, ir miesto resursų.

Gausų viešojo transporto vartotojų skaičių lėmė didelė gyventojų koncentracija mikrorajonuose – juose gyvena apie 80 proc. kauniečių. Tai tankiausi miesto rajonai. Kaunas, kitaip nei tradicinis Europos miestų modelis, turi didžiausią gyventojų koncentraciją ne miesto centre, o pakraščiuose.Kadangi mikrorajonai statyti viešojo transporto tinklo pagrindu, juose gana lengva ir patogu judėti viešuoju transportu bei pėsčiomis. Visi mikrorajonai puikiai sujungti ir su miesto centru, kur vis dar sutelktos pagrindinės funkcijos. Taigi gyventojams palanku pasiekti didelę miesto teritoriją neturint nuosavo automobilio. Tai didžiausias Kauno privalumas kalbant apie darnią miesto ateitį.

Būtų galima tiesti greitąsias viešojo transporto linijas, pėsčiųjų ir dviračių takus, kurti pėsčiųjų zonas, tačiau dėl sparčiai augančio automobilių skaičiaus nelieka galimybės plėtoti viešąjį transportą ar kitokį judėjimą. Nauji miesto rajonai statomi teritorijose, kurias pasiekti be automobilio yra labai sudėtinga. Anksčiau patogiam pėsčiųjų gyvenimui pritaikyti rajonai keičiami taip, kad patenkintų automobilių transporto poreikius, o teritorijos, negalinčios įsileisti mašinų, patiria nuosmukį.

Integruota visų rūšių transporto sistema

Didžiausias Kauno plėtros iššūkis turėtų būti ne kova su vis didėjančia miesto automobilizacija, o pastangos automobilius integruoti į viešojo transporto sistemą. Būtina sudaryti galimybę lengvai persėsti iš automobilio į viešąjį transportą, tuomet sėstis ant dviračio ar judėti pėsčiomis, ar pasinaudojus viešuoju transportu patogiai persėsti atgal į automobilį. Taip būtų kuriama įvairiapusiška transporto sistema, leidžianti judėti mieste skirtingomis transporto priemonėmis ir lengvai pasiekti visus miesto rajonus.

Įvairių transporto rūšių integravimo į vieną sistemą praktika plačiai taikoma Europos miestuose. Olandijoje šalia traukinių stočių įrengtos specialios automobilių statymo aikštelės gyvenantiesiems užmiestyje. „Statyk ir važiuok“ stovėjimo aikštelės yra tiesiogiai sujungtos su traukinių stotimis. Tad miesto centras pasiekiamas traukiniu, o galutinis tikslas – kitu viešuoju transportu ar dviračiu. Patogi ir greita galimybė keisti transporto priemones sutaupo laiko ir mažina miestuose automobilių spūstis.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad