Blog

Hugo Šojaus dvaras: sugrąžinta istorija

Kultūros paveldo apsaugos ekspertai giria, neabejingieji istoriniam palikimui džiaugiasi – duris atvėrė restauruotas Šilutės Hugo Šojaus dvaras. Etnografiniame Mažosios Lietuvos regione mažiausiai pažeistas išlikęs dvaro kompleksas, laikomas Prūsijos dvarų atspindžiu, atgimė po 20 metų trukusių peripetijų.

Laukia dar vienas etapas

Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė ir paveldosaugos specialistė Reda Švelniūtė pasakojo, kad Hugo Šojaus dvaro projektai buvo įtraukti į Lietuvos tūkstantmečio, valstybinę dvarų išsaugojimo, Regionų kultūros plėtros programas, taip pat Klaipėdos regiono plėtros planą. Tačiau visos valstybinės programos ir strateginiai planai kūnu taip ir netapo.

Dvaro sodybos atgimimo istorija prasidėjo 1995-aisiais, kai bendromis Šilutės rajono ir Kultūros paveldo departamento lėšomis buvo rekonstruota rūmų pastato dalis – tai truko iki 2004 metų. Ten įsikūrė Šilutės Hugo Šojaus muziejaus administracija ir miesto turizmo informacijos centras. 1995–2006 metais į dvaro sodybos rekonstrukciją investuota beveik 970 tūkst. eurų.

2010-aisiais pritraukus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, imtasi tvarkyti sodybos teritoriją, restauruota dalis dvaro komplekso pastatų: rūmai, tarnų namas, arklidės ir karvidės. Šių darbų vertė – daugiau nei 2 mln. 900 tūkst. eurų.

Antrame Šilutės dvaro sodybos rekonstravimo etape planuojama sutvarkyti dar tris dvaro statinius: buvusių kiaulidžių pastatą, rūsį ir siloso bokštą.

Suteikus atgimusiam dvarui veiklą, kaip numatyta, jis turėtų tapti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono kultūros ir turizmo centru, telkiančiu akademinę bendruomenę, kūrybinių idėjų turinčius šilutiškius, pristatančiu unikalias Mažosios Lietuvos dailės galerijos ekspozicijas. Čia planuojama teikti kultūrinių, novatoriškų edukacinių renginių, konferencijų ir kamerinių renginių aptarnavimo bei restauravimo paslaugas.

Tvirtino metalo sijomis

Vienu sudėtingiausių objektų rekonstruojant Šilutės dvaro sodybą įvardijamas tarnų namas. Pagrindinis avarinio pastato fasadas buvo atskilęs ir keletą centimetrų pasviręs, tad gelbstint statinį konstruktorių ir inžinierių laukė nelengvas egzaminas. Pastatas buvo sutvirtintas metalinėmis sijomis ir tik vėliau pradėtas rekonstruoti.

Kadangi medinės rūsio ir pirmo aukšto perdangos nebuvo įmanoma išsaugoti, konstruktorių sprendimu ji pakeista betonine. Tarnų namo rūsyje bus pristatomas kulinarinis Mažosios Lietuvos krašto paveldas, likusiose pastato patalpose suplanuotos edukacinės, administracinės patalpos.

Rūmų rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas pastato kiemo fasadas, pagal išlikusius brėžinius atkurta reto grožio veranda. Rekonstruojant vidaus patalpas vienu svarbiausių darbų tapo atkurti rūmų interjero detales: lipdinius, durų puošybą, laiptų elementus ir pan. Tam restauratoriams prireikė 1988–1989 metais atliktų dvaro polichromijos tyrimų ir fotofiksacijos duomenų.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas freskų restauracijai. Rūmų fojė antram gyvenimui prikeltos išlikusios jugendo stiliaus, o vienoje antro aukšto salėje – romantinės kompozicijos freskos.

Rekonstruotuose rūmuose veiks Mažąją Lietuvą pristatančių ekspozicijų, edukacijų, parodų ir kultūros renginių erdvės.

Kuria restauravimo centrą

Įdomių ir netikėtų atradimų visai dvaro atnaujinimo projekte dirbusiai komandai pateikė arklidžių rekonstrukcija.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.