Pašalinus sovietmečio tinką atsivėrė visai kitoks pastato fasadas, negu buvo įsivaizduota ir suplanuota atnaujinti. Tad siekiant išsaugoti autentišką jo išvaizdą prireikė pakoreguoti projektą.

Rekonstruotose arklidėse, kurių išskirtinis bruožas – dekoruoti fasadai, šiandien veikia konferencijų centras.

Nemažai statybininkų pastangų pareikalavo ir dvaro karvidžių pastatas – jis ilgus metus stovėjo nenaudojamas. Pasitelkus naujausius metodus kokybiškai sutvarkytame pastate įsikurs Šilutės Hugo Šojaus muziejaus medžio, popieriaus, tekstilės, metalo restauratoriai. Specialios patalpos suprojektuotos ir įrengtos pagal kiekvieno jų veiklos specifiką, nupirkti darbo įrankiai ir įranga. Tikimasi, kad muziejaus restauravimo centras taps vienu restauravimo srities lyderių Klaipėdos regione.

H. Šojaus renovaciją projektavo bendrovė Projektavimo ir restauravimo institutas (projekto autorė – architektė Saulutė Domanskienė).

Ieškojo ir plytų, ir akmenų

Dirbti su nekilnojamuoju kultūros paveldu įdomu, tačiau tai reikalauja ypatingo specialistų kruopštumo bei profesionalumo, pripažino ir dvaro sodybos restauracijos projekto generalinio rangovo – bendrovės „Konsolė“ – statybos vadovas Jonas Blankas.

„Be abejo, čia visai kitokie darbų tempai nei tradicinėje statyboje, nes kiekvieną pastatą tenka atnaujinti po fragmentą ir labai preciziškai. Be to, jau proceso metu atsirado daug papildomų darbų, kurių nebuvo įmanoma iš anksto numatyti. Pradedi ardyti grindis, sienas, ir ima lįsti problemos: kažkas neišlikę, kažkas nelaiko. Staigmenų netrūko“, – prisiminė J. Blankas.

Bendrovės „Konsolė“ atstovo teigimu, su nemažomis problemomis teko susidurti ir ieškant tokio pobūdžio objektui būtinų medžiagų, produktų. Antai autentiškoms tarnų namelio grindims atkurti reikėjo nestandartiškai plačių lentų – tokias šiandien retai kas gamina, be to, prireikė ir specifinių sprendimų, kad jos nesideformuotų. Restauracinės plytos dvaro sodybos pastatams buvo gabenamos iš Estijos, specialūs mūro impregnantai – iš Vokietijos, o įvairiose Lietuvos vietovėse teko dairytis lauko akmenų, kurių prireikė grindiniui atnaujinti. Anot „Konsolės“ statybos vadovo J. Blanko, šis darbas įmonei tapo vienu didesnių iššūkių.

„Kadangi, projektiniais rodmenimis, grindinys buvo per žemai nusėdęs, reikėjo jį perkloti visą. Vadovaudamiesi šiuolaikiniais reikalavimais naujai įrengėme visus pagrindus: smėlį, žvyrą, skaldą. Kitas dalykas – tai labai dideli plotai, visas kiemas, įvažos, be to, buvo suprojektuoti dar didesni grindinio plotai nei buvusieji. Panaudojome ne tik senuosius akmenis. Tonas lauko akmenų pirkome Mosėdyje, kitose Lietuvos vietose. Tad specifinių atstatymo, restauravimo darbų šiame objekte buvo išties apstu – pradedant langais, durimis, grindiniais, baigiant dekoro elementais, freskomis. Net apšiltinti pastatus vienintelė galimybė buvo iš vidaus, nes reikėjo išsaugoti autentiškas fasado grožybes, ir tai tik tuo atveju, jei nebuvo freskų. Naudoti polistireninį putplastį iš vidaus netinka, nes ši medžiaga nėra tokia efektyvi.Todėl šiems darbams pasitelkta kol kas naujovė Lietuvoje – šiltinimo sistema „Ytong Multipor“.