Tai iš labai lengvos akytojo betono rūšies pagamintos mineralinės plokštės, kurios pasižymi itin dideliu difuziškumu, leidžia puikiai išgarinti drėgmę“, – pasakojo J. Blankas.
Garsino ne tik dvaras, bet ir darbai
1721 metais įkurtas Šilutės dvaras iki XIX amžiaus pradžios tarnavo kaip Šilutės valsčiaus valdytojo rezidencija ir ūkis. 1818 metais dvaras buvo privatizuotas. XIX amžiaus antrojoje pusėje jis buvo vienas didžiausių Klaipėdos krašte: dvaro žemės, įskaitant ir kelis palivarkus, sudarė apie 1500 hektarų.
Nuo 1889 iki 1944 metų Šilutės dvaras priklausė Scheu šeimai. Jai valdant, dvaras kaip niekada iki tol tapo garsus ir žinomas Klaipėdos krašte bei Rytų Prūsijoje. Daug prie to prisidėjo anuomet plačiai žinomas Hugo Scheu vardas, jo visuomeninė, kultūrinė veikla. Ne mažiau dvarą garsino pavyzdinis ūkio, pastatų, dvarvietės sutvarkymas bei administravimas, kurio pradžia irgi siejama su Scheu vardu. Tai buvo laimingas kelių šimtmečių senumo dvaro istorijos epilogas, prieš prasidedant sovietiniam objekto nugyvenimo laikotarpiui.
H. Scheu (1845–1937) buvo turtingas Rytų Prūsijos dvarininkas, aukštas valdininkas, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas, pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas. Jis pelnytai vadinamas ir Šilutės miesto kūrėju bei plėtotoju. Ant dvarininko miestui dovanotų žemių anuomet buvo pastatyta ligoninė, paštas, gaisrinė, bažnyčia, pradinė mokykla, gimnazija, įrengtas uostas, siaurojo geležinkelio stotis ir geležinkelio linijos, išplėsta turgavietė ir kt.
Šiandien išlikę dvaro rūmai statyti 1819 metais, juose buvo įrengta 14 kambarių, 2 virtuvės ir rūsiai. 1906–1907 metais pastatas iš dalies rekonstruotas: pristatytas rizalitas, medinė veranda ir antras flygelio aukštas. Ūkiniai pastatai naujai perstatyti po 1896 metais dvare kilusio gaisro.
Prieškariu kompleksą sudarė prie pagrindinės miesto gatvės ir turgaus aikštės stovėję dvaro rūmai, vidinį kiemą formavo malkinė su tarnų namu, ūkiniai pastatai – arklidės su karvide, didžioji daržinė ir kiaulidė su svirnu. Šalia dvaro buvo įrengtas angliško tipo parkas, kuriame buvo iškasti 3 tvenkiniai. Parko teritorijoje stovėjo sodininko namas, kalvė ir ledainė.
1944 metų rudenį dvaro savininkas Werneris Scheu su šeima pasitraukė į Vokietiją. Apleistas dvaras smarkiai nukentėjo nuo čia kurį laiką apsistojusių sovietų armijos dalinių. 1945-aisiais objektas nacionalizuotas ir paverstas žemės ūkio mokykla, kurios poreikiams ir buvo pritaikyti pastatai. 1985 metais žemės ūkio technikumui pastačius naujas patalpas, įstaiga išsikėlė iš dvaro komplekso.
Šaltinis: Dariaus Barasos pranešimas „Klaipėdos krašto dvarų atgaivinimas: Šilutės dvaro komplekso pavyzdys“.
KOMENTARAS
Dvarai padeda sugrąžinti istorinę atmintį
Diana VARNAITĖ
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė
Šilutės Hugo Šojaus dvaras, kaip ir Palangos Tiškevičių, Plungės Oginskių, Rietavo Oginskių dvarai, neatsirado atsitiktinai. Tai lėmė socialinės, kultūrinės, istorinės aplinkybės, siekiančios net Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Tad tie dvarai atspindi ilgalaikę mūsų valstybės formavimosi raidą ir padeda mums perskaityti istorinį kontekstą.Jie yra kiekvieno regiono savastis, o dvarų restauravimas ir pritaikymas šiandienos reikmėms, be abejo, padeda vietos bendruomenėms geriau suvokti ir priimti savo krašto tapatybę.
