• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Gyventojai būstą vis dažniau įsigyja skolintomis lėšomis

2016 rugpjūčio 24 d.

Kurį laiką daugiabučių laiptinėse buvę įprasti skelbimai „pirksiu butą, mokėsiu grynaisiais“, anot specialistų, vis retesni, mat prieš euro įvedimą sukauptus pinigus noriai investavę į nekilnojamąjį  turtą, pastaruoju metu lietuviai vis dažniau varsto bankų duris ir būstą įsigyja nebe asmeninėmis, bet skolintomis lėšomis.

Ryškiausi pokyčiai matyti šalies sostinėje, kur pasirašoma daugiau nei ketvirtadalis visų būsto sandorių. Pernai metais Vilniaus mieste pirmą kartą būsto sandorių skolintomis lėšomis buvo atlikta daugiau nei nuosavomis. Per pirmąjį šių metų pusmetį, Registrų centro duomenimis, būsto įsigijimo sandoriai su paskola Vilniuje sudarė 52 proc. visos sandorių rinkos sostinėje. Tai yra 8 proc. punktais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014-aisiais, kuomet tokių sandorių sostinėje buvo įregistruota 44 procentai.

Klaipėdoje gyvenamojo būsto sandoriai skolintomis lėšomis šiemet sudarė 47 proc., Kaune – 40 procentų. Trijuose didžiausiuose šalies miestuose įregistruojama beveik pusė visų būsto įsigijimo sandorių šalyje. Visoje Lietuvoje būsto įsigijimo su paskola sandoriai sudaro daugiau nei trečdalį rinkos (38 proc.).

„Ilgą laiką šalies nekilnojamo turto sandorių rinkoje stebėjome tendenciją, kai didžioji dalis gyvenamojo būsto buvo įsigyjama nuosavomis lėšomis. Dabar rinkoje vyksta persilaužimas: sandorių, kuriuos finansuoja bankas, dalis pastebimai auga. Jei 2014-aisiais tokio tipo sandorių buvo 29 proc., tai šiais metais sandorių skolintomis lėšomis dalis yra ūgtelėjusi kone 10 proc.“, –  sako „Swedbank“ Privačių klientų tarybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Pasak J. Gumuliauskienės, euro įvedimo išvakarėse – 2014 metais – nekilnojamo turto rinkoje prasidėjo pagyvėjimas. Euras suveikė kaip katalizatorius: nuosavų lėšų turėję gyventojai nusprendė jas investuoti į būstą. Į nekilnojamo turto rinką įsiliejusi santaupų banga po euro įvedimo atslūgo, tačiau rinka, skirtingai nei buvo prognozuota, išliko aktyvi. Šiuo metu aktyviausi yra tie gyventojai, kurie būstą įsigyja skolintomis lėšomis.

„Swedbank“ Privačių klientų tarybos vadovė pastebi, kad aktyviau skolintis būstui Lietuvos gyventojus skatina gerėjantys lūkesčiai dėl savo ateities. Prieš prisiimdami ilgalaikius finansinius įsipareigojimus gyventojai atsakingai įvertina ir pasveria, ar galės tų įsipareigojimų laikytis ne tik čia ir dabar, bet ir 10  ar 20 metų perspektyvoje. Neatidėlioti sprendimo skolintis būstui gyventojus taip pat skatina ir noras pasinaudoti rekordiškai žemų palūkanų aplinka.

Banko skaičiavimais, pradinis įnašas būstui įsigyti sudaro vidutiniškai 22 proc. visos būsto įsigijimo sandoriui reikalingos sumos, o būsto paskolos įmokoms skiriama mėnesio pajamų dalis – 26 proc. būsto paskolos gavėjo pajamų.

Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ duomenimis, pagal pasirašytas būsto paskolų sutartis beveik trečdalis turto (28 proc.) buvo įsigyta Vilniuje. Antroje vietoje – Klaipėda (15 proc.), toliau pagal gyventojų skolinimosi būstui aktyvumą rikiuojasi Kaunas (13 proc.). Nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje dažniau skolinasi aukštąjį išsilavinimą turintys, aukštesnes pajamas gaunantys bei šeimas sukūrę didžiųjų miestų gyventojai, kurių amžiaus vidurkis siekia 35 metus.

Pagal „Swedbank“ inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad