bus peržiūrima Energijos efektyvumo direktyva, o kartu – ir statybos direktyvoje esančių energijos efektyvumo aspektai.
Tačiau kad darbas būtų efektyvus, teigia EAT, būtina gauti aiškius naujausius, viešai prieinamus duomenis apie energijos, resursų sunaudojimą. Šia tema EAT yra pateikusi politinę poziciją, ir vasarą EK išleido raštą, kuriame pirmą kartą buvo kalbama apie tokių duomenų atskleidimą.
Pradėjusi tvaraus namo programą prieš 20 metų ir skatindama pasyvaus namo idėjas, nuosekliai siekusi mažinti energijos sunaudojimą pastatuose, 2030-aisiais Europa kalba jau nebe apie pasyvų, o aktyvų namą, kuris pats gamintų energiją. Kaip žinia, Europos Sąjungos šalyse nuo 2018-ųjų viešieji, o nuo 2020-ųjų ir visi kiti nauji pastatai privalės gauti energetiškai tvaraus namo sertifikatus. Panašu, kad ateityje reikalavimai energetikos efektyvumui bus dar didesni.
Energinio tvarumo sertifikatai, privalomi Europoje, kiekvienoje šalyje išduodami skirtingomis sąlygomis. Lenkijoje jis kainuoja ne daugiau kaip 200 eurų, jį galima gauti internetu, specialistui net neatykstant į pastatą jo patikrinti. Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje sertifikatai kainuoja brangiau (apie 800 eurų), atitinkamai jie yra patikimesni. EAT susitikime pažymėta, jog sertifikavimo tvarką reikėtų reguliuoti, atsižvelgiant ne tik į kainą, procesą, bet ir į ekspertą, sertifikuojantį pastatą. Šiuo metu tai daugiausia – ne architektai.
Grupė „Urbanistika ir būstas“, kurios tikslas – propaguoti integruojantį, kompleksinį požiūrį į miestų planavimą, rudens pabaigoje ketina išleisti brošiūrą apie architekto vaidmenį kuriant atsakingą dizainą. Kitos šiuo metu aktualios temos – EAT politinės pozicijos dėl Kompaktinio miesto Europoje propagavimas, kultūros paveldo tema (š. m. gegužę paviešinta EK nuomonė, jog paveldas yra strateginis resursu tvariai Europai kurti), taip pat lobistinis darbas, kad ES politikose būtų atspindėtas miestų vaidmuo.
Platformoje „Tyrimai ir inovacija“ dirbantys ACE nariai koordinuoja EAT dalyvavimą ES remiamuose projektuose: Erasmus+, Leema, Inspire, A2pbeer. Šiemet paramą gavusį „Erasmus+“ projektą „Wicked questions in architecture education“, kuriame dalyvauja ir EAT, koordinuoja Architektūros universitetas Osle. Programos tikslas – sukurti „tiltą“ tarp edukacijos ir praktikos, adaptuoti edukacinę sistemą prie kintančios situacijos. Įvairiuose Europos universitetuose vyks 1–2 dienų kūrybinės dirbtuvės, kurių metu EAT ekspertai, universitetų atstovai ir studentai nagrinės tris temas: „Profesija“, „Kultūros paveldas“, „Tvarumas“.
Tematinė grupė „Profesinė kvalifikacija“
Spalio viduryje Europos Komisija organizuoja diskusiją apie reguliuojamų profesijų praktiką. Pirmame susitikime dalyvaus architektai, dizaineriai ir inžinieriai, antrame – medicinos darbuotojai.
Diskusijos metu EAT sieks įtvirtinti supratimą, kad šiuo metu Profesinės kvallifikacijos direktyvoje įteisinti 2 metai praktikos po studijų automatiškai neatitinka vienerių metų studijų, kaip dabar suvokia nemažai ES valdininkų (direktyvoje įteisinta nuostata, jog architekto išsilavinimas yra 4 (mokslo metai)+2 (praktikos metai) arba 5 (mokslo metai). EAT nuomone, praktikos metai yra neprilygintini aukštajam išsilavinimui ir turi būti privalomi kaip papildomas (bet ne universitetinis) išsilavinimo laikotarpis, kurio metu praktikanto darbas turi būti apmokamas.
