Estetinis aspektas šiame etape atliko svarbų vaidmenį.

Pastaraisiais metais požiūris į estetikos svarbą išsiskiria: šalys, tarptautinėje architektūros arenoje sugebėjusios įsitvirtinti ir pirmauti kokybiškos, netgi ikoninės architektūros srityje (Nyderlandai, Danijos Karalystė), ėmė akcentuoti kitus nei estetinius architektūros vertinimo kriterijus. Tiesa, neretai tokį požiūrį kritikuoja estetiškai aplinkai neabejingi profesionalai, be to, dalis valstybių palieka teisenoje įtvirtintus architektūros estetiką garantuojančius saugiklius.

Tačiau vis dar yra nemažai šalių, siekiančių savo architektūros sritį reguliuojančiais dokumentais puoselėti ir propaguoti estetikos svarbą architektūroje (Prancūzija, Norvegijos Karalystė, Švedijos Karalystė).

Estetika neatsiejama nuo funkcijos

Pirmoji šalis, kurioje imtasi įstatymiškai reguliuoti architektūros sritį, buvo Prancūzija. 1977 metais joje įsigaliojo Architektūros įstatymas, kurio pirmajame straipsnyje buvo įtvirtinti esminiai su architektūra susiję dalykai: architektūra esanti kultūros išraiška, o architektūrinė pastatų raiška (dizainas), jų kokybė, harmoningas įterpimas į aplinką, pagarba paveldui ir natūraliam bei urbanistiniam kraštovaizdžiui yra viešojo intereso dalykas.

1999 metais Prancūzijos vyriausybės išleistas dokumentas „Viešojo naudojimo pastatų statybos kokybė“ (kitaip vadinamas „Prancūzijos tarpministerine misija už viešojo naudojimo pastatų statybos kokybę“) atidžiau nagrinėja estetikos klausimą. Čia pripažįstama, kad šis kriterijus glaudžiai susijęs su tapatybe, tačiau jo neįmanoma įvertinti kiekybiškai.

Vis dėlto estetikai architektūroje nusakyti skiriama nemažai dėmesio. Minimi tokie šio elemento aspektai: estetikos architektūroje ypatumas, kitaip, negu teigia racionalistai, yra aiškus ryšys tarp formos ir funkcijos; architektūrai būdingas tas pats estetinis mąstymas, t. y. grožio koncepcija kuriama pagal plastinio meno rūšių principą: pasitelkiamos formos, spalvos, medžiagos, šviesos ir šešėlių žaismas.

Beje, išvadų skyriuje pastebima, kad architektūra nėra paprastai ir greitai sunaudojamas dalykas. Jai svetima mados idėja, jos kokybę atspindi ne vien lipdiniai ar juolab vaizdingumas. Fizinį ir estetinį architektūros tvarumą nustato išbandymas laiku.

Šis požiūris atskleidžia istoriškai stiprų frankofoniškų šalių architektūros ir kitų meno sričių ryšį, kitaip nei germanų kraštuose, kur architektūra buvo siejama su technikos specialybėmis.

Statiniai turi virsti architektūra

Nemažai dėmesio architektūros estetikai skiriama Švedijos Karalystės vyriausybės įstatyme „Formos ateičiai – veiksmų planas architektūros ir dizaino srityse“ (Forms for the Future – an Action Programme for Architecture and Design, 1997/98:117). Jo preambulėje teigiama, kad trumparegiški finansiniai motyvai neturi veikti architektūros kokybės ir estetinių vertybių.

Į įstatymą įtraukti ir estetiką reguliuojantys punktai. Skelbiama, kad vyriausybė teisenos priemonėmis ketinanti įtvirtinti estetiškai patrauklių pastatų ir aplinkos svarbą, o pagrindiniai su estetika susiję reikalavimai bus įtraukti ir į Planavimo ir statybos įstatyme. Taip ir buvo padaryta. Pavyzdžiui, šio įstatymo skyriuje „Bendri interesai, kurių reikia laikytis planuojant ir statant pastatus“ rašoma, kad deramai atsižvelgiant į gamtines ir kultūrines vertybes planavimas turi skatinti siekti apgalvotos struktūros ir estetiškai patrauklaus dizaino užstatymo vietovėse, žaliosiose juostose, komunikacijų trasose bei kituose statiniuose.