Architektūros kokybės klausimas – šių dienų aktualija, gvildenama ne vienoje pasaulio šalyje, išdiskutuota Europos architektų taryboje ir sulaukusi Europos Komisijos (EK) rezoliucijos. Lietuvos architektų rūmai Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei rengiasi pateikti Architektūros įstatymą bei Lietuvos architektų sąjungos inicijuotą svarbų dokumentą šalies architektūrai puoselėti – „Architektūros politikos 2014–2020 m.“ metmenis. Tai rodo, kad šis klausimas labai svarbus ir mums. Šiuo metu architektūros kokybę reglamentuojančiame Statybos įstatyme numatyti reikalavimai tikrai netenkina šios su viešuoju interesu susijusios profesinės veiklos srities.
Kokios architektūros šiandien reikia pasauliui?
Poreikis išnagrinėti architektūros estetiką kaip vieną galimų jos kokybės veiksnių kilo stebint pastarųjų metų tendenciją šį kadaise buvusį itin svarbų kriterijų eliminuoti iš architektūros vertinimo lauko. Tokią prielaidą kelia ir 2014 metų Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongreso medžiagos apžvalgą parengusi architektūros kuratorė Rūta Leitanaitė: „Pagrindinis dėmesys skiriamas ne estetinėms architektūros ypatybėms, bet tam, kaip ji padeda kurti geresnį gyvenimą visiems, nepriklausomai nuo socialinės ar finansinės padėties. Architektūra nebėra savo sultyse verdantis izoliuotas menas, svarstantis estetines dilemas. Ji reaguoja į artimiausios ir globalinės aplinkos pokyčius, siūlo naujoviškas išeitis iš probleminių situacijų – tokios architektūros pasauliui šiandien ir reikia.“
Tad ar reikalingas estetinis kriterijus vertinant architektūros kokybę? Pirmiausia reikia atsakyti į kitus du klausimus: kas yra architektūra ir kas yra estetika architektūroje? Norvegijos Karalystės architektūros politikos dokumentuose vartojamas toks apibrėžimas: „Architektūra apima visą žmonių sukurtą aplinką: statinius, infrastruktūrą, lauko erdves ir kraštovaizdį. Architektūra susijusi su individualiais pastatais bei jų kompleksais, ji kalba apie miestus, kitas apgyvendintas teritorijas ir kraštovaizdžius kaip visumą.“
Enciklopedijoje „Britannica“ rašoma, kad estetika – tai filosofinės grožio ir skonio studijos, apimančios visą eilę sąvokų: grožį, bjaurumą, pakylėtumą, prakilnumą, eleganciją; skonį, kritiką, dailę; kontempliaciją, jausmingumą, žavėjimąsi.
Tad nors estetika, grožis ir menas nėra tapatūs dalykai, šiame straipsnyje, nagrinėjant estetikos kriterijų architektūros kokybei įvertinti, jie sulyginami. Architektūroje estetika nėra materialus, apčiuopiamas dalykas. Dažnai ji turima omenyje, kai kalbama apie pastato išvaizdą, vis dėlto ne vienas tyrėjas sutinka, kad estetikos aspektas slypi kone kiekviename architektūros objekto lygmenyje: pradedant funkcija, forma, konstrukcija, baigiant tokiais svarbiais dalykais kaip tvarumas ar žmogaus gerovė. Tinkamas pavyzdys galėtų būti Sango Lee sudaryta antologija „Tvariosios architektūros estetika“ (Aesthetics of Sustainable Architecture, 2011).
Architektūros estetika Europos šalių dokumentuose
Nagrinėjant architektūros sritį reguliuojančių Europos šalių dokumentų istoriją, skleidžiasi įdomi tendencija: pirmieji su architektūra susiję dokumentai buvo priimti siekiant užtikrinti architektūros kokybę, pabrėžti jos svarbą.
