Blog

Daugiabučių renovacija Lietuvoje: planai ir lūkesčiai neatitinka realių įgyvendinimo tempų

BETA nuotr.

Viešojoje erdvėje sklando dvi nuomonės – viena, kad renovacijos procesai vyksta sklandžiai ir kita – kad jie per lėti. Kuri versija yra objektyvesnė ir kaip ją galima pagrįsti – to ir dar daugiau portalas SA.lt paklausė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovo Daliaus Gedvilo. Jis neabejoja, jog karantino laikotarpiu valstybei reikia atsigręžti į daugiabučių renovacijos rinką, esą tai stimuliuotų vidaus ekonomiką.

– Kaip vertinate daugiabučių renovacijos programą Lietuvoje?

–  Dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų. Valstybė turi užsibrėžti ambicingesnį tikslą ir pabaigti renovaciją bent per 10-15 metų. Todėl reikia ieškoti kito modelio, kuris esamą modernizacijos procesą paspartintų.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 38 tūkst. daugiabučių namų, iš kurių 90 proc. yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4000 daugiabučių namų, tačiau akivaizdu, kad to padaryti nepavyks, nes per visą programos laikotarpį (2005–2018 m.) buvo atnaujintas tik 2941 daugiabutis. Tai rodo, kad planai ir lūkesčiai neatitinka realių įgyvendinimo tempų.

Renovacijos spartą užtikrintų sprendimai, kurie skatintų kvartalinę renovaciją. Jos metu galėtų būti modernizuojami ne tik visi nustatyto kvartalo daugiabučiai, bet ir inžinierinės namų sistemos, bendros daugiabučių erdvės. Dažniausiai atnaujinami projektai būna skirtingi, tačiau galima įdiegti bendras renovacijos priemones – pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus. Po kvartalo atnaujinimo naujos automobilių aikštelės, vaikų žaidimo ir poilsio erdvės džiugina kiekvieną gyventoją, o pats kvartalas atrodo lyg būtų atgimęs iš naujo. Modernizavus gyvenamąją aplinką, žmonės gali džiaugtis ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, bet ir gerokai mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.

Nerimą kelia tai, kad šiandien daugiabučių renovacijos procese labai trūksta šilumos tiekėjų indėlio bei įsitraukimo. Galiu daryti prielaidą, kad šiuo metu jiems nenaudinga, jog būtų spartinamas renovacijos procesas. Pakeistas renovacijos modelis turėtų skatinti šilumos tiekėjų įsitraukimą į renovacijos procesą.

– Didmiesčiai pakankamai vangūs renovacijos procesuose, juos neretai darbų apimtimis lenkia mažesni miesteliai. Ar nemanote, jog tai viena pagrindinių problemų? Atrodo, jog didmiesčiuose yra daugiausiai senų daugiabučių ir didmiesčiai galėtų rodyti pavyzdį kitiems miestas, o ne atvirkščiai, nes taip gaunasi šiek tiek iškreiptas renovacijos procesas.

Gal ši situacija liudija, kad reikalingi nauji sprendimai ir ambicingesnis renovacijos įgyvendinimo modelis? Gal tam reikia politikų lyderystės? O galbūt pilietinio judėjimo ar žaliųjų judėjimo, kurie taptų edukatoriais ir renovacijos ideologijos varomąja jėga? Šiandien reikalingi pokyčiai, įgyvendinant renovaciją, ir tai – akivaizdu.

–  Ar jau yra ženklų, rodančių, jog karantinas paveikė ir renovacijos procesus? Kokią ateitį prognozuotumėte senų daugiabučių renovacijai, turint omenyje karantino pasėkmes?

–  Pirmiausia, esama padėtis daugiabučių renovacijai yra galimybių laikas. Stringant eksportui, reikėtų atsigręžti į namų rinką ir ieškoti būdų kaip stimuliuoti vidaus ekonomiką. Vienas jų – investuoti ir įgyvendinti ne tik užšaldytus statybos ir infrastruktūros projektus, kuriems jau yra paskirtos valstybės lėšos, bet ir vykdyti masinę daugiabučių renovaciją.

Vidaus ekonomikos skatinimas ne tik padėtų stabilizuoti šalies ekonomiką kriziniu laikotarpiu, bet ir išsaugotų tūkstančius darbo vietų, kurtų pridėtinę vertę, skatintų vidaus vartojimą bei finansų cirkuliaciją šalies viduje. Nepamirškime, kad čia ypatingai svarbus tampa statybos sektorius, kuris sudaro beveik 10% šalies BVP.

Dalius Gedvilas

Skatindami daugiabučių modernizaciją, mes įgyvendintume ir pagrindinę renovacijos misiją – sumažintume CO2, išmetimo į atmosferą, kiekį, sutaupytume patalpų šildymui išleidžiamus valstybės ir žmonių finansinius resursus.

Sveikintinas Aplinkos ministro balandžio pradžioje viešai išsakytas siūlymas supaprastinti renovacijos procesus, siekiant, kad daugiabučiai būtų ir toliau renovuojami karantino laikotarpiu. Jei Vyriausybė pritars – bankai galės pagreitinti lengvatinių paskolų išmokėjimo terminus, o tai leistų greičiau atsiskaityti su rangovais. Tai – geras pasiūlymas, kuris gali turėti didelį poveikį renovacijos procesui.

– Su kokiais iššūkiais statybos įmonės dažniausiai susiduria renovacijos procese?

Sparčiam daugiabučių renovacijos procesui reikia glaudaus valstybės ir verslo bendradarbiavimo. Šiandien rinkos dalyvių siūlymai kaip efektyvinti renovacijos procesus ir kokių konkrečių priemonių reikia imtis, kad pasiekti šį tikslą – vis dar lieka neišgirsti.

Pirmiausia, viešuosiuose pirkimuose reikėtų atsisakyti mažiausios kainos principo, kuris šiandien taikomas kaip pagrindinis ir lemiamas kriterijus rangovo pasirinkimui. Vietoje jo turėtume pradėti taikyti visai kitus reikalavimus, tokius kaip rangovo prievolė turėti kompetetingus specialistus, gaunančius ne minimalų darbo užmokestį, bei kitus. Tai leistų užtikrinti kokybišką ir efektyvų renovacijos procesą.

Turime suprasti, kad tik valstybės ir verslo bendradarbiavimas padės rasti efektyviausius sprendimus ir pasiekti geriausių rezultatų.

– Kaip siūlytumėte renovacijos programą padaryti efektyvesnę?

Būtina imtis pokyčių statybos darbų viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime, nes renovacijos procesas stringa ir dėl nekokybiškai parengtų investicinių planų, taikant mažiausios kainos kriterijų, dėl kurių dalyvavimas tokiuose projektuose statybos bendrovėms gresia nuostoliais.

Noriu atkreipti dėmesį, kad viešuosiuose pirkimuose galiojančios taisyklės neužtikrina, kad renovacijos konkursą laimėtų bendrovės, turinčios kompetetingus specialistus. Lietuvos statybininkų asociacija jau antrus metus darbininkams išduoda kompetencijų kortelę, t.y. Statybininko (STATREG) kortelę. Ji įrodo, kad konkrečios įmonės darbuotojai turi gebėjimus kokybiškai atlikti renovacijos darbus.

Pavyzdžiui, rekvizitai.lt prie kiekvienos statybos įmonės yra nurodyta informacija ar jos darbuotojai dirba su Statybininko kortelėmis.

Net atrodo tokia mažareikšmė kortelės funkcija kaip darbo laiko registravimas statybvietėje, gali sudrausminti darbuotojus ir paskatinti statybos techninį prižiūrėtoją daugiau būti objekto statybos aikštelėje bei kreipti daugiau dėmesio į darbų kokybę. Kompetencijų kortelės STATREG reikalavimas viešųjų pirkimų procese, užtikrintų tinkamų rangovų parinkimą renovacijos darbams atlikti. Statybininkų bendruomenė teikia daugybę pasiūlymų ir jeigu nors dalis būtų taikoma viešųjų pirkimų procesuose, teigiami pokyčiai statybose būtų matomi iš karto.

Taip pat skaitykite:

Interviu su valstybinę daugiabučių namų atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) vadovu Valiumi Serbenta.

    E-katalogas

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.