• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Lietuvos patirtį renovuojant daugiabučius perima kitos postsovietinės valstybės

2020 sausio 31 d.
daugiabučių renovacija
BETA nuotr.

Penktadienis yra paskutinė diena, kai valstybinę daugiabučių namų atnaujinimo programą administruojanti Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) priima gyventojų paraiškas. Agentūros atstovai tvirtino, jog septintą kartą Aplinkos ministerijos organizuojamu kvietimu šiemet didžioji paraiškų teikėjų dalis nusprendė pasinaudoti paskutinę dieną. Anot jų, iki šio ryto buvo sulaukta apie 120 paraiškų, tačiau po pietų šis skaičius peržengė jau 400.

Šių metų investicijų suma sieks 150 mln. eurų, o valstybė suteiks 50 mln. eurų paramos, kompensuodama 30 proc. investicijų, tenkančių energijos taupymo priemonėms. Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams numatoma 100 proc. apmokėti arba kompensuoti projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc. padengti nepasiturintiems butų savininkams tenkančias išlaidas.

Paraiškų teikimo laikotarpiui pasiekus pabaigą, portalas SA.lt pakalbino BETA direktorių Valių Serbentą

– Lietuva – viena iš postsovietinių valstybių, kuriose stovi daug sovietinių daugiabučių. Kaip mūsų šalis atrodo kitų postsovietinių valstybių kontekste, kurios taip pat siekia atnaujinti senus daugiabučius?

– Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos progresas kitų postsovietinių valstybių kontekste yra tikrai ženklus. Per pastaruosius kelerius Lietuvos padarytą pažangą daugiabučių renovacijos srityje patvirtina ir Europos Sąjungos institucijų bei atskirų Europos šalių vyriausybių, siekiančių perimti Lietuvos patirtį šioje srityje, įvertinimas.

Siekdami susipažinti su esminiais mūsų šalyje įgyvendinamos daugiabučių namų atnaujinimo programos veikimo principais, Lietuvoje jau lankėsi Ukrainos, Baltarusijos, Bulgarijos, Rumunijos ir kitų šalių vyriausybių atstovai. Remiantis Lietuvos patirtimi, praėjusiais metais Ukraina pasirengė daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programą, o Baltarusija šiais metais planuoja pradėti įgyvendinti demonstracinius projektus.

Valius Serbenta

Valius Serbenta

Tai, jog Lietuvai pavyko sukurti optimalų modelį, užtikrinantį kryptingą ir ilgalaikę pastatų energinio efektyvumo didinimo politiką, patvirtina ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įvertinimas – prieš daugiau nei metus Lietuva buvo apdovanota aukso medaliu Aplinkos ir socialinių inovacijų srityje už daugiabučių namų renovacijos projektą.

– Apklausos rodo, jog didžioji dalis gyventojų norėtų, jog jų daugiabutis būtų renovuotas, tačiau renovacijos procesai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Kokios kliūtys dažniausiai užkerta kelią efektyviam renovacijos procesui?

– Viena ryškiausių dabartinio daugiabučių renovacijos proceso problemų – statybinių organizacijų pajėgumų trūkumas. Pastaruoju laikotarpiu vis dažniau susiduriama su rangos darbų atlikimo terminų nesilakymu arba apskritai neatliktais darbais. Vien per 2019 m. antrąjį pusmetį dėl statybinių organizacijų bankroto sustojo apie 60 daugiabučių atnaujinimo projektų, kurių nemaža dalis galėjo būti jau baigti.

– Daugiabučiuose gyvena daug pensinio amžiaus žmonių, kurių pajamos dažniausiai nėra didelės, o taip pat senesniuose daugiabučiuose gyvena ir nepasiturintys žmonės, dėl ko, veikiausiai, gali strigti renovacijos procesas. Kokios išeitys siūlomos sprendžiant šią problemą?

– Sprendimas šiai problemai spręsti rastas dar 1998 m. – nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, visus renovacijos kaštus dengia valstybė.

– Kokios priežastys senų daugiabučių gyventojus labiausiai gali paskatinti organizuoti renovacijos darbus?

– Prieš metus Agentūros kartu su „Spinter tyrimais“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, jog patys daugiabučių gyventojai renovacijos naudą pirmiausiai sieja su komfortiška temperatūra, šiluma (31 proc.), sumažėjusiomis išlaidomis šildymui, sutaupymu (29 proc.), gražesniu estetiniu vaizdu, geresne aplinka (28 proc.), pagerėjusia gyvenimo kokybe (19 proc.). 12 proc. apklaustųjų manymu, renovacijos nauda yra ta, jog atnaujinamas senas namas. 5 proc. akcentavo didėjančią NT vertę.

Daugiabučių renovacija

Daugiabučių renovacija Vilniuje.

Šie skaičiai labai aiškiai parodo, jog gyventojai renovaciją vertina ne tik kaip galimybę sutaupyti, bet jiems ne mažiau svarbi po renovacijos pasikeisianti gyvenimo kokybė ar komfortiška oro temperatūra bute.

Kalbant apie gyventojų požiūrį į renovaciją, svarbu pažymėti ir tai, jog remiantis naujausių tyrimų duomenimis (2019 m. lapkričio mėn.), net 77 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų pritaria daugiabučių atnaujinimui ir esant tinkamoms aplinkybėms norėtų atnaujinti savo daugiabutį.

– Kokios valstybės ar savivaldybės paramos gali tikėtis renovacija susidomėjusio daugiabučio gyventojai?

– Valstybės parama teikiama projektams, pasiekusiems ne mažesnę kaip C pastato energinio efektyvumo klasę ir po namo atnaujinimo sutaupantiems ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų.

Dalyvaujantiems programoje, valstybė 100 proc. teikia paramą atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimą, jo autorinę priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizę, projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas bei statybos techninės priežiūros išlaidas, o 30 proc. valstybės parama skiriama investicijoms į daugiabučio namo atnaujinimą vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Įrengus atskirą arba modernizavus neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų, sutvarkius šildymo sistemą, butuose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus yra teikiama papildoma 10 proc. parama prie anksčiau minėtos 30 proc.

– Kaip manote, kodėl didmiesčiuose sumažėjo renovuojamų namų skaičius, o mažose savivaldybėse – padidėjo?

– Daugiabučio namo atnaujinimas yra pakankamai ilgas procesas, tad vertinti savivaldybių rezultatus vienerių metų kontekste nebūtų labai teisinga. Kalbant apie pastarųjų kelerių metų daugiabučių atnaujinimo procesus, iš tiesų, matyti, jog renovacija sparčiau įsibėgėjusi mažesnėse šalies savivaldybėse. Tam įtakos turi keletas veiksnių – didesnis savivaldybės vadovų įsitraukimas į renovacijos procesus, stipresnės gyventojų benruomenės, lengviau ir greičiau priimančios sprendimus ir kt.

Image00005 1

– Lietuvoje vis dažniau kalbama apie kvartalinę renovaciją, kuri apima ne tik pavienių namų modernizavimą, bet kartu atnaujinama visa kvartale esanti infrastruktūra. Kokie yra kvartalinės renovacijos pranašumai?

– Kalbant apie kvartalinę renovaciją, tikslinga būtų išskirti keletą esminių pranašumų. Pirmiausia – tai ženkliai didesni energinio efektyvumo didinimo mastai. Savivaldybės, įgyvendindamos kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas, nuo pavienių pastatų atnaujinimo pereina prie kompleksinių priemonių įgyvendinimo, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą ir kt. Akivaizdu, jog tokių priemonių įdiegimas stipriai įtakoja galutinį energijos suvartojimą.

Ne mažiau ryški kvartalinės renovacijos įtaka ir gyvenamosios aplinkos ar bendro miesto vaizdo gerinimui. Kompleksiškai atnaujinant pastatus, sutvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų erdvės, žaliosios teritorijos ir pan. O tai ypač vertina daugiabučių gyventojai.

Praėjusiais metais Agentūros kartu su „Spinter tyrimais“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, jog didžiajai daliai šalies gyventojų svarbi ne tik gyvenamo būsto kokybė, bet ir jų namą supanti aplinka.

Respondentų buvo prašoma atsakyti, kiek jiems svarbi namo, kuriame jie gyvena, aplinka. Net 93 proc. respondentų atsakė, kad jiems svarbi (52 proc. – labai svarbi, o 41 proc. – greičiau svarbi), 5 proc. apklausos dalyvių teigė, kad greičiau nesvarbi, o likusiems 2 proc. visai nesvarbi.

Tyrime dalyvavusių nerenovuotų daugiabučių gyventojų buvo klausiama, kaip įsivaizduojate geresnį savo namo aplinkos gerbūvį, ką labiausiai norėtumėte pakeisti savo namo aplinkoje.

Gauti atsakymai parodė, jog gyventojai geresnį gerbūvį dažniausiai sieja su sutvarkyta asfalto danga ir šaligatviais (51 proc.) bei išplėsta automobilių parkavimo aikštele (51 proc.). 46 proc. norėtų sutvarkytos aplinkos, 37 proc. įrengtų/sutvarkytų suoliukų, kitų poilsio zonų, 26 proc. apklaustųjų pageidautų įrengtos/sutvarkytos vaikų žaidimo aikštelės, 25 proc. pasisakė už įvestą apšvietimą tamsiu paros metu, 20 proc. – sutvarkytą įvažiavimą į kiemą.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad