Nesinorėtų, kad po 10 metų reikėtų modernizuoti jau modernizuotus namus“, – komentavo R. Zinkevičius.

V. Rimkus antrino, kad gyventojai viliasi po renovacijos 20 ar net 30 metų nieko nebeinvestuoti į pastato eksploatavimą.

„Deja, tai neįmanoma, nes fasadai po 5–8 metų apsineša purvu, gali netgi apsamanoti. Būtina juos nuplauti, po to apdoroti fungicidais. Kol šito nežinojome, visi rinkdavosi kuo pigesnes fasadų apdailos medžiagas. Mano praktika parodė, kad apšiltinus pastatą negalima taupyti armuojamojo tinko kokybei, storiui, teisingam jo padengimui. Ilgainiui fasadus reikia padengti geros kokybės elastomeriniu dekoratyviniu silikoniniu ar silikatiniu spalvotu tinku su biopriedais. Matau daugybę jau apšiltintų daugiabučių, kurių fasadai pirmiausia pasidengia rudais taškeliais, po to pradeda žaliuoti“, – daromas klaidas vardijo specialistas.

Didžiausia atsakomybė – techniniams prižiūrėtojams

V. Rimkus pabrėžė, kad techniniams prižiūrėtojams renovacijos procese suversta atsakomybė bene už viską. „Rangovai gali daryti broką, bet techniniai prižiūrėtojai turi viską pamatyti ir neleisti dirbti blogai, jie turi tvarkingai rinkti eksploatacinių ypatybių deklaracijas, kas dieną pildyti statybos darbų žurnalus. Ir jei kas ne taip, iš karto visi piktinasi: kur buvo techninė priežiūra? Nors imk ir stovėk už kiekvieno darbininko nugaros“, – ironizavo pašnekovas.

Jis pritartų, kad rangovai turėtų būti kontroliuojami kur kas griežčiau, o už nesąžiningus veiksmus labai griežtai baudžiami: „Kas iš to, kad jie dalyvaudami konkursuose deklaruoja savo sąžiningumą, jei jo nesilaiko. Anksčiau daugiabučių pastatų bendrijos techninį prižiūrėtoją galėdavo pasirinkti pačios. Ir čia buvo pats objektyviausias vertinimas, nes bendrija visada rinksis patikimiausią techninį prižiūrėtoją. Prieš ketverius metus valstybė nurodė techninius prižiūrėtojus rinktis konkurso būdu. O vietoj valstybės skiriamų iki 2 proc. galimo atlygio už priežiūrą konkursuose tenka nusileisti iki 1 proc. ir po to, pakankamai neuždirbant, techninę priežiūrą vykdyti iš karto keliuose pastatuose.“

Specialistas neabejoja, kad dėl to nukenčia kokybė. „Techninės priežiūros paslauga turėtų būti nuperkama dar prieš projektavimo darbus, kad techninis prižiūrėtojas projektuotojui susakytų visas bėdas, kurios kamuoja konkretų pastatą, patartų, kaip parengti racionalų ir maksimaliai pigų projektą. Juk gyventojai nė nenutuokia, ko jie galėtų norėti, kokių patogumų galima pasiekti modernizuojant pastatą“, – paaiškino specialistas.

Architektas A. Mocevičius pritarė, kad techninis prižiūrėtojas atstovauja bendrijos interesams, tad gyventojai, samdydami techninį prižiūrėtoją, suinteresuoti, kad rangovo kontrolė būtų vykdoma kokybiškai. Formali techninė priežiūra – jau praeitis.