• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

2015 rugsėjo 20 d.

1998 metais Lietuvoje startavęs daugiabučių modernizavimo procesas didesnį pagreitį įgavo tik pastaraisiais metais – šiuo metu pastoliai supa daugiau kaip tūkstantį daugiabučių. Specialistai teigia, kad gyventojai ima suvokti tikrąją daugiabučių atnaujinimo naudą, tad mažiausia projektavimo kaina, pigiausi sprendimai, abejotinos kokybės medžiagos, popierinė techninė priežiūra tapo veikiau išimtimi nei taisykle.

Daugiabučių gyventojai – nebe pasyvūs stebėtojai

Projektavimo biuro „Acib“, rengiančio daugiabučių modernizavimo projektus, vadovas architektas Albinas Mocevičius apibendrindamas daugiabučių modernizavimo patirtį Lietuvoje tvirtino, kad per keliolika metų pakito požiūris į šį procesą – dialogas su daugiabučio namo bendrijos atstovais vyksta jau projektavimo stadijoje, tariamasi dėl konkrečių sprendimų, gyventojai išsako pageidavimus dėl statybinių medžiagų, rūpinasi, kad atnaujinant pastatą būtų naudojamos kuo kokybiškesnės, praktiškos ir ilgaamžės medžiagos. Tobulėja ir techniniai sprendiniai, atsisakoma tų, kurie nepasiteisino.

Atestuotas ypatingųjų statinių statybos ir techninės priežiūros specialistas, statinių konstrukcijų ekspertas, penkiolika metų techniniu prižiūrėtoju Klaipėdoje dirbantis Vytautas Rimkus aktyviai dalyvauja gyventojų susirinkimuose, kuriuose aiškina modernizacijos procesus ir naudą. Jis visada siūlo atskirai pirkti techninį darbo projektą ir rangos darbus.

„Didžiausia skriauda gyventojams – kai jiems įperšama mintis pirkti iš karto ir projektavimo, ir rangos darbus. Dažniausiai tuomet mažiausią kainą pasiūlęs rangovas parengia kuo kuklesnį projektą parinkęs pigiausias medžiagas ir paprasčiausius sprendinius – juk jam reikia gauti maksimalų pelną. Deja, Centrinė perkančioji organizacija skatina būtent rangovo su projektavimo darbais pirkimą“, – apgailestavo V. Rimkus.

Bendrovės „Renovacijos konsultacijos“, patariančios energijos naudojimo efektyvumo didinimo pastatuose klausimais, direktorius Renatas Zinkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad kol per viešuosius konkursus dominuoja mažiausia kaina, būtina kuo tiksliau suformuluoti techninius parametrus, o techninis darbo projektas ir rangos darbai turėtų būti perkami atskirai.

„Dabar perkami projektavimo ir rangos darbai, projektavimas užtrunka maždaug tris mėnesius, todėl laiko nesutaupoma, bet statybininkams suteikiama laisvė rinktis vieną ar kitą medžiagą. Jeigu statybininkai sąžiningi, jie parenka optimalias medžiagas, o ne pačias pigiausias. Bet yra ir tokių, kurie siūlo mažiausią kainą, ieško pigiausių darbuotojų ir pigiausių medžiagų“, – apibendrino pašnekovas.

Langų šiltinimo sprendimams – specialistų kritika

R. Zinkevičius priminė, kad pirmieji daugiabučių modernizavimo žingsniai prieš bemaž 17 metų buvo kuklūs – pavieniuose daugiabučiuose modernizuoti šilumos punktai, o dalis bendrijų nelaukdamos, kol bus modernizuojamas visas namas, suskubo pasikeisti langus į plastikinius. Tiesa, tuomet naudoti tik trijų kamerų PVC langai su vienos kameros stiklo paketais, kurių šilumos perdavimo koeficientas buvo 1,8 W/m2K.

Šiuo metu dažniausiai naudojami penkių ar šešių kamerų su dviem selektyviniais stiklais PVC langai, kurių šilumos perdavimo koeficientas – mažiau nei 1,4 W/m2K. Beje, anksčiau sumontuoti langai dažniausiai per daug užkišti už angokraščių užkarpų, tad dabar, modernizuojant daugiabučius, specialistams tenka sukti galvą, kaip tinkamai apšiltinti langų angokraščius.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad