• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Daugiabučio modernizacija – iš svetimos kišenės

2014 rugsėjo 2 d.

Renovacija su finansine valstybės parama – ne vienintelis sprendimas senų daugiabučių namų savininkams. Daugelio šalies miestų gyventojai yra išbandę kitą daugiabučių modernizavimo finansavimo modelį, kai apsieinama be valstybės paramos ir patiems netenka ieškoti piniginės. Tokiu atveju visas išlaidas apmoka investuotojas mainais už gyventojų jo poreikiams atiduotas palėpės patalpas ar sutapdintąjį stogą. Verslininkai uždirba pardavę čia įrengtą naują gyvenamąjį būstą.

Pinigai „auga“ ant stogo
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos nuomone, tokie projektai privalumų turi daugiau nei trūkumų. Vienas svarbiausių motyvų gyventojams rinktis netradicinį modernizacijos projektą – galimybė išvengti bet kokių išlaidų. Be to, daugumos šį modelį išbandžiusių bendrijų patirtis rodo, kad sėkmingai susiderėjus su investuotojais būstas atnaujinamas visapusiškiau, negu vykdant standartinius renovacijos projektus. Daugeliui pavyksta pagerinti ir nuosavo buto komfortą.
Tiesa, yra ir trūkumų, kurių neišeina vadinti nereikšmingais. Gyventojams tenka įvertinti laukiančius svarbius pokyčius: išaugsiantį kaimynų būrį, papildomus automobilius kieme ir kartais, įrengiant vietas jiems statyti, sumažėjančius žaliuosius plotus. Pritarti tokioms permainoms turi ne dauguma, kaip užtenka vykdant įprastus daugiabučių modernizacijos projektus, bet visi 100 proc. gyventojų. Ir būtent ši aplinkybė kartais tampa neįveikiama kliūtis projektų plėtotojams.
„Tenka girdėti, kad kartais jau po vieno ar kelių bandymų investuotojams patrauklesnė pasirodo mintis tiesiog nusipirkti sklypą ir jame pastatyti namą, – sakė BETA vadovas V. Serbenta. – Išties tokie projektai sveikintini kaip vienas būdų sutankinti miestus, o tai paranku ir taupant miesto priežiūros sąnaudas: išlaidas komunalinėms paslaugoms, energijai tiekti.“

Vietoj sutapdintųjų – šlaitiniai stogai
V. Serbentos nuomone, Lietuvoje svarstytinas Talino pavyzdys, kur per pastaruosius dešimtį metų iš esmės pakito senųjų daugiabučių rajonų veidas, renovacijos metu įrengus šlaitinius pastatų stogus. BETA vadovui patiko gerokai pasikeitę Talino daugiabučiai, tokių ten šiandien apie 600. Specialistai tvirtina, kad technologiškai nėra sudėtinga plokščiastogį namą uždengti šlaitiniu stogu – prieš planuojant tokią rekonstrukciją tereikia atlikti inžinerinę studiją. Tiesa, estai stogų konstrukciją keitė ne būstui įrengti, bet siekdami paprastesnės ir ilgaamžiškesnės jų eksploatacijos.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys abejoja, ar sprendimas daugiabučiams uždėti šlaitinių stogų kepures būtų teisingas vertinant ir architektūriniu, ir urbanistiniu požiūriu. Kol kas tokia galimybė bent jau sostinėje nė nesvarstyta.
„Viena vertus, mes neturime šlaitinių stogų projektavimo tradicijų, ypač – ant daugiaaukščių pastatų. Kita vertus, jei architektai stambiaplokštį pastatą projektavo be stogo, tokį, matyt, ir įsivaizdavo, – autorių teises gina A. Blotnys. – Talino sprendimo nemačiau, bet dairantis Vokietijoje tie šlaitiniai stogai ant daugiaaukščių stogų visada kelia klausimų.“
A. Blotnys priminė, kad įrengiant gyvenamąsias patalpas tektų atsakyti ir į daugybę inžinerinių klausimų: pradedant stogo konstruktyvo tvirtumo patikrinimu, baigiant išmetamo oro surinkimu, pašalinimu, inžinerinių tinklų apkrovų įvertinimu, lifto įrengimo galimybėmis, ankštų kiemų problematika, stogų apledėjimo sprendimais – tai ypač opi su šlaitinėmis konstrukcijomis susijusi problema, taip pat gaisringumo klasės, kuri galėtų pasikeisti atsiradus medinėms stogo konstrukcijoms, įvertinimu.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad