2019 metų I pusmetį nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje buvo labai aktyvi. Didžiuosiuose miestuose pardavimai pirminėje rinkoje augo 60–70 proc. Čia šiandien esamą pasiūlą galima parduoti per 11–18 mėnesių – vidutiniškai 30 proc. greičiau nei buvo prognozuota metų pradžioje. Palanki ekonominė aplinka, augančios paslaugų sektoriaus įmonių pajamos ir aktyvi tarptautinių bei vietinių įmonių plėtra išlaiko aktyvumo pike ir verslo centrų segmento likvidumą bei didelę paklausą moderniems biurams. Sandėliavimo patalpų poreikis išlieka aukštas, nes, nepaisant naujai atidaromų objektų, šalyje yra žemas logistikos centrų vakansijos lygis bei stabilios patalpų nuomos kainos.
Nepaisant sulėtėjusios Europos Sąjungos valstybių ekonomikos plėtros 2019 metų pirmą pusmetį, Lietuvos ūkis išlaikė spartų ir kartu subalansuotą augimo tempą. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje sparčiai augo mažmeninė prekyba, pramonės gamyba, daugiau negu prieš metus atlikta ir statybos darbų. Dar sumažėjęs nedarbas, sparčiai augantis darbo užmokestis, stabili infliacija sudarė palankias sąlygas didėti perkamajai galiai, vartotojų pasitikėjimui, vidaus vartojimui ir nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui. Antrą šių metų pusmetį ekonomikos augimą Lietuvoje pristabdys lėtesnis eksporto didėjimas dėl išliksiančio vangaus pagrindinių eksporto rinkų plėtros, tačiau gyventojų finansinė padėtis ir vidaus rinka turėtų likti stipri.
Vilniaus būsto rinka išliko labai aktyvi. Apsukas ypač padidino pirminė sostinės būsto rinka, kur per pirmąjį šių metų pusmetį parduoti 2855 nauji butai – 70 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Net apie 23 proc. pardavimų įvyko prestižinės klasės segmente. Didelis pirkėjų aktyvumas paskatino ir aktyvesnius statytojų veiksmus. Per 2019 pirmą pusmetį pirkėjams pasiūlyta apie 2490 naujų butų – 63 proc. daugiau nei pernai. „Sostinės pirminė būsto rinka šiuo metu demonstruoja ypač gerą likvidumą. Nekintant sąlygoms visą šiuo metu esančią naujo būsto pasiūlą galima parduoti per nepilnus metus – tai skatina vystytojus nemažinti plėtros tempo“, – teigia „Inreal“ grupės NT analitikė Kotryna Griško. Pirmą pusmetį nuosaikus, 2–6 proc., naujų butų kainų augimas Vilniuje fiksuotas visuose segmentuose.
Kauno pirminė būsto rinka augimo tempu neatsiliko nuo sostinės. 2019 metų pirmą pusmetį čia parduota apie 400 naujos statybos butų, o plėtotojai pasiūlė 473, kas yra, atitinkamai, 62 proc. ir 67 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Nepaisant ūgtelėjusio neparduotų naujų butų sandėlio, Kauno pirminės rinkos likvidumo indeksas pagerėjo nuo 1,6 metų pradžioje pagerėjo iki 1,3. Tai reiškia, kad nesikeičiant esamai pasiūlai ir paklausai, visus naujus butus galima parduoti per maždaug 15 mėnesių“, – sako K. Griško. Tokį aktyvumo šuolį galėjo lemti teigiami gyventojų lūkesčiai, augančios pajamos, vykstanti naujų verslo centrų ir pramonės įmonių plėtra bei atsirandančios naujos darbo vietos. Naujo būsto Kaune kainos per nuo 2019 metų pradžios ženkliai nesikeitė.
Klaipėdos butų rinka 2019 metų pirmą pusmetį atsigavo. Pirminėje būsto rinkoje pirkėjai buvo gerokai aktyvesni lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu ir nupirko apie 210 (63 proc. daugiau) naujų butų. Tuo tarpu plėtotojai buvo kiek pasyvesni ir rinkai pasiūlė 187 (19,4 proc. mažiau) naujų butų. „Santykinai mažesnės naujos pasiūlos ir augančios paklausos disproporcija lėmė tai, kad neparduotų naujų būstų „sandėlis“ uostamiestyje sumažėjo iki 628 butų, o likvidumo rodiklis pagerėjo nuo 2,0 metų pradžioje iki 1,5. Tikėtina, kad statytojai, reaguodami į augančią paklausą, pasiūlys rinkai naujų būsto projektų“, – teigia K. Griško. Kainos uostamiesčio pirminėje būsto rinkoje, skirtinguose segmentuose kito neženkliai arba visai nesikeitė.
Pirminė Palangos būsto rinka pirmą šių metų pusmetį nekopijavo didmiesčių augimo šuolių. Čia per nagrinėjamą laikotarpį buvo parduoti 126 butai – maždaug 8 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį pernai. Tuo tarpu statytojai buvo pasyvesni ir pasiūlė net 31 proc. mažiau nei pernai. Naujos statybos butų vidutinės kainos kurorte ūgtelėjo. Ekonominiame ir prestižiniame segmentuose – 3 proc., vidutiniame – beveik 10 proc. Neringos pirminėje būsto rinkoje šių metų pirmą pusmetį ir naujų butų pirkėjai, ir statytojai buvo gerokai aktyvesni.
Komercinis NT. Teigiamas investuotojų požiūris į Lietuvos sostinės rinką neabejotinai prisidėjo prie planų 2019 metais rinkai pateikti beveik 100 000 kv. m naujų biuro patalpų, o 2020 bei 2021 metų laikotarpiu – net po 175 000 kv. m kasmet. „Panašu, kad rekordinis plėtros tempas nėra kliūtis palaikyti mažai modernių verslo centrų vakansijai, kuri šiemet Vilniaus A klasės verslo centruose siekia 5 proc. ir yra kiek aukštesnė nei pernai. Vakansijos padidėjimas A klasės verslo centruose įvyko dėl 2018 metų antroje pusėje atidarytų naujų verslo centrų, bet, manyčiau, kad rinka įsisavins naujus plotus dar šiemet“, – sako „Inreal“ NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas.
B1 ir B2 klasės sostinės verslo centrų vakansijos išliko panašiame lygyje ir šiuo metu siekia, atitinkamai, 4,5 proc. ir 4 proc. Kaune šiais metais duris atverti turėtų 8 verslo centrai, kurie rinkai pasiūlys apie 65 000 kv. m nuomojamojo ploto. 2020 – 2021 metų laikotarpiu rinka turėtų pasipildyti dar beveik 60 000 kv. m. Anot T. S. Kvainicko, per vienerius metus sumažėjusios vakansijos laikinojoje sostinėje patvirtina modernių biurų poreikį ir Kauno konkurencingumą kovoje dėl paslaugų sektoriaus įmonių plėtros. Po daugiau nei dešimtmečio sąstingio verslo centrų vystytojai pamažu atsigręžia ir į Klaipėdos regioną. 2019 metais uostamiestyje atidarytas A klasės verslo centras, o iki 2020 metų pabaigos planuojama, kad duris atvers dar du A klasės ir du B2 klasės verslo centrai.
Ryškesni pusmečio įvykiai prekybos patalpų segmente – „Depo“ parduotuvė Kaune bei naujo formato MaximaXXXX Vilniaus „Akropolyje“. Didesnė plėtra prekybos sektoriuje numatyta 2020 – 2021 metų laikotarpyje. Bendras laisvų patalpų prekybos centruose plotas per pastarąjį pusmetį neženkliai sumažėjo ir šiuo metu siekia apie 2 proc. Vilniuje bei Klaipėdoje ir apie 1 proc. Kaune, kas akivaizdžiai byloja apie vis dar aukštą prekybos centrų patrauklumą internetinės prekybos amžiuje.
Vilniuje 2019 metų pirmą pusmetį buvo atidaryti 3 nauji logistikos objektai, kurių bendras plotas siekia apie 40 000 kv. m. Iki metų pabaigos tikimasi užbaigti dar vieno logistikos centro statybos darbus bei papildyti rinką 30 000 kv. m. Kaune atidarytas apie 5500 kv. m ploto logistikos centras, iki metų pabaigos naujų patalpų plotas turėtų padidėti dar 48 000 kv. m. Klaipėdos logistikos patalpų pasiūla pasipildė beveik 7500 kv. m ploto objektu laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kurioje dar šiemet numatoma pastatyti naują 8500 kv. m ploto centrą, o miesto prieigose numatoma atidaryti per 20 000 kv. m ploto sandėlį – šaldytuvą.
„Gan ilgai nekilnojamojo turto teisinis reguliavimas neturėjo jokių didesnių pokyčių ir tai, be jokios abejonės turėjo stabilizuojantį efektą – kurį laiką nekeitus taisyklių atsirado tvarka ir aiškumas kaip jas taikyti. Deja, tokia situacija neišsprendė įsisenėjusių klausimų, atsiradusių dėl priešingos situacijos – pasikeitusio supratimo kaip senai galiojančios taisyklės turi būti taikomos. Tokia situacija neišsprendė ir institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo, ar, kai kuriais atvejais, netgi priešpriešos. Visgi, pirmasis šių metų pusmetis, atrodo, pagaliau įnešė naujų vėjų: priimtas naujas Specialių žemės naudojimo sąlygų įstatymas, žemės pertvarkymo projektų rengimas konsoliduotas savivaldybių rankose. Be to, pasigirsta kalbos, kad gal net šiais metais sulauksime ir pasiūlymų dėl naujo valstybinės žemės nuomos reglamentavimo. Tai, jei bus įsiklausyta į nekilnojamojo turto rinkos dalyvių keliamus klausimus, teikia vilties dar iki naujos rinkimų karštinės sulaukti bent vienos ženklesnės pertvarkos“, – teigia Advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas Simas Paukštys.
Pilna Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalga (2019 m. I pusmetis).
„Inreal“ inf.
