Lietuvoje šiandien turime 2200 atestuotų architektų. Kadangi urbanistinio projektavimo, miestų planavimo specialistų poreikis ribotas, ir urbanistams, ir architektams projektuotojams būtų suteikiamas architekto bakalauro diplomas. Kraštovaizdžio architektūra galėtų likti meno studijų krypčių grupėje kaip atskira kryptis“, – dėstė M. Narmontas.
Architektas L. Nekrošius antrino, kad diskusijose siūlyta formuoti kryptį „urbanistinė architektūra“. Toks siūlymas, pašnekovo teigimu, panašus į nesusipratimą, nes tokios krypties atitikmens nėra jokioje kitoje kalboje. Miestų planavimas ar kompleksų projektavimas taip pat tėra keli iš architektų veikimo laukų.
Studijų trukmei – pasirinkimo galimybė
Atestuotam architektūrinės dalies projektų vadovui būtinas bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir trejų metų profesinė patirtis arba magistro kvalifikacinis laipsnis ir vienų metų patirtis. ES Profesinės kvalifikacijos pripažinimo direktyva leidžia pasirinkti schemą: ketveri metai studijų ir dveji metai praktikos arba penkeri metai studijų be praktikos.
VGTU Architektūros fakulteto dekanas L. Nekrošius pabrėžė, kad Profesinės kvalifikacijos pripažinimo direktyvoje numatyta studijų trukmės pasirinkimo galimybė, nes dalis Europos architektūros mokyklų, bandydamos įsitvirtinti rinkoje, sutrumpino studijas. Minimalus reikalavimas, numatytas direktyvoje – ketveri studijų metai. Tačiau priklausomai nuo nacionalinės sistemos studijų trukmė daugelyje šalių svyruoja nuo 5 iki 8 metų.
Kai kuriose valstybėse praktika įtraukta į studijų laiką. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje po trejų studijų metų studentai atlieka metų praktiką, tuomet tęsia studijas. Netgi posovietinėse šalyse – Baltarusijoje ar Rusijoje – mažiausia architektūros studijų trukmė yra 6 metai. Taip pat Izraelyje ir JAV. Latvijoje studijos trunka 5 metus, vėliau jas galima tęsti magistrantūroje. Taigi kai kuriose šalyse, norint įgyti magistro laipsnį, studijuojama 7 ar 7,5 metų. Magistrantūros studijos tokiais atvejais orientuojamos į mokslinius tyrimus.
L. Nekrošius sutinka, kad būtina keisti 2010 metais priimtą studijų klasifikaciją, kur kraštovaizdžio architektūra įteisinta kaip architektūros šaka, o tai komplikavo šių studijų statusą. Tačiau dėl siūlomos architektūros studijų pertvarkos abejonių vis dėlto kyla.
„Formaliai architektų rengimas atitinka ir nacionalinės teisės aktų reikalavimus, ir ES Profesinės kvalifikacijos pripažinimo direktyvos reikalavimus. Iš esmės galėtume nieko nekeisti“, – sakė pašnekovas.
Svarstant kraštovaizdžio architektūros vietą klasifikacijoje, pasak L. Nekrošiaus, būtina turėti omenyje, kad kraštovaizdžio architektūra – atskira profesija, kurios studijų turinys reguliuojamas tarptautinių profesinių tinklų. Kraštovaizdžio architektūrai negalima taikyti architektūros reikalavimų, kaip tai buvo daroma prieš tris dešimtmečius tuomečiame Dailės institute, nes tokiu atveju absolventų diplomų nepripažintų užsienyje.
Tiesa, ŠMM imta svarstyti ir tai, ar nevertėtų bakalauro studijas sutrumpinti iki trejų metų, tuomet magistrantūros studijos taptų privalomos. Tokia studentų mobilumą skatinanti praktika įprasta daugelyje ES šalių. Absolventai, įgiję bakalauro laipsnį, neturi jokių galimybių tapti atestuotais architektais, tačiau magistrantūros studijoms gali lengvai rinktis bet kurią kitą Europos architektūros mokyklą.
