“
Architektūrą pirmojoje pakopoje studijuoja 779 studentai, iš jų 355-ių studijas finansuoja valstybė, antrojoje pakopoje – 144, iš jų 119-os studentų studijas finansuoja valstybė. „Manau, aukštųjų mokyklų baimė išskirti architektūrą į atskirą krypčių grupę reiškia nerimą, kad pasikeis norminė studijų kaina, kuri yra viena didžiausių“, – kalbėjo pašnekovė.
Galutinai nesutarta ir dėl to, ar architektūros kryptį vis dėlto skaidyti į urbanistinį projektavimą ir kraštovaizdžio architektūrą. Architektų sąjungoje vykusioje diskusijoje daugiausia abejonių kilo būtent dėl kraštovaizdžio architektūros – pastebėta, kad ji negali būti tapatinama su architektūra dėl skirtingų studijų rezultatų.
Esamoje studijų klasifikacijoje architektūros kryptį sudaro architektūrinio, urbanistinio projektavimo ir kraštovaizdžio architektūros šakos. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto dekano architekto Liutauro Nekrošiaus, buvo siūlymų šias šakas naujojoje klasifikacijoje paversti kryptimis.
„Kraštovaizdžio architektūros atveju tai būtų logiška ir teisinga. O architekto profesijos skaidymas į atskiras – architektūrinio ir urbanistinio projektavimo – kryptis labai abejotinas, nes nebeaišku, kurioje kryptyje vykdyti studijas, kurių tikslas – parengti universalų architektą, kaip to reikalauja Europos Sąjungos (ES) Profesinės kvalifikacijos pripažinimo direktyvos nuostatai. Manant, kad magistrantūros studijose reikia specializacijų, tai galima įtvirtinti krypties apraše, prireikus čia identifikuoti šakas“, – aiškino Architektūros fakulteto dekanas.
Ar pokyčiai sukurs kokybinį šuolį?
L. Nekrošius pripažįsta, kad aukštosioms mokykloms nerimą kelia siūlymai architektūros studijas atsieti nuo menų studijų, o architekto profesiją suskaidyti.
„Koks privalumas būti krypčių grupėje – neaišku. Man asmeniškai keista, kad studijų klasifikacijoje kryptys stambinamos, bet vieną profesiją siūloma išskirti į atskirą krypčių grupę. Matau pavojų, kad šis sprendimas nepasiteisins, ir tada architektūra bus prijungta ten, kur jai nepriklauso. Juolab kad teisinė aplinka sukurta architektūrą traktuojant kaip meno sritį, o tokios architektūros studijų programos notifikuotos Profesijų pripažinimo grupėje Briuselyje, todėl geriau likti meno krypčių grupėje. Jeigu mes manome, kad reikia vieną profesiją išskirti iš visų sričių ir krypčių grupių, turime turėti labai aiškų veiksmų planą, kuris apimtų visas tris studijų pakopas ir mokslinius tyrimus. Tokio plano šiuo metu nėra“, – komentavo pašnekovas.
AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, kalbėdamas apie architektūros vietą būsimoje studijų klasifikacijoje, tvirtino, kad atskira architektūros krypčių grupė padėtų sustiprinti architektūros studijas, mat ji būtų nepriklausoma nuo menų ar kitų krypčių grupių. Aukštosios mokyklos, pripažino pašnekovas, abejoja klasifikacijos keitimo reikalingumu. Abejonių priežastis – nežinomybė dėl studijų krepšelių, reikalavimų studijoms ir pan.
Anot AM atstovo, daugiausia nesutarimų kilo svarstant, ar architektūros kryptį skaidyti į kelias kryptis, pavyzdžiui, pastatų architektūrą, urbanistiką ir panašiai.
„Architektūros bakalauras atitinka architektūrinio ir urbanistinio projektavimo reikalavimus, todėl nėra prasmės atskirti urbanistikos bakalauro laipsnį.
