• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Biuro patalpų pasiūla būtina dėl investicijų konkuruojantiems miestams

2015 rugpjūčio 13 d.

Vilniuje steigiami dideli nauji tarptautinių kompanijų paslaugų centrai bei jau veikiančių žinomų įmonių plėtra biurų rinkai suteikė galingą postūmį, savo apžvalgoje skelbia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Matydami sparčiai mažėjantį laisvų patalpų kiekį moderniuose verslo centruose ir vis naujas užklausas dėl didesnio ploto patalpų, plėtotojai nedelsė ir rinkai pateikė išties daug projektų.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 55 paslaugų centrai, drauge įdarbinantys apie 11 000 darbuotojų. Nemaža dalis kompanijų vis dar plečiasi ir per ateinančius metus ketina savo kolektyvus praplėsti dar 2 000 specialistų. Vidutiniškai tokių įmonių darbuotojams tenka 7-10 m2 naudingo biurų ploto, tad norint įkurdinti apie 2 000 specialistų, gali reikėti apie 15 000-20 000 m2 naudingo biurų ploto.

Todėl vien per 2015 metus sostinėje bus baigti statyti šeši nauji verslo centrai, kuriuose bendras naudingas biurų plotas sudarys 38 000 m2. Tačiau tai nėra itin didelis pasiūlos šuolis, palyginus su 2008-2009 metų laikotarpiu, kuomet rinkoje per du metus buvo pasiūlyta net 158 000 m2 modernaus biurų ploto. 2016 metais Vilnius tikrai turės ką pasiūlyti ieškantiems modernių biurų – tuo metu turėtų būti baigti dar šeši nauji verslo centrai, kuriuose planuojama įrengti net 100 000 m2 naudingo biurų ploto.

Lietuvoje naujai kuriamų paslaugų centrų akiratyje dažniausiai yra du didžiausi šalies miestai – Vilnius ir Kaunas – kurie gali pasiūlyti pakankamą kiekį kvalifikuotos darbo jėgos, patogią infrastruktūrą ir įvairias modernių biurų pasirinkimo galimybes. Kaune tokios kompanijos kaip „Callcredit“, „Intermedix“, „Nielsen & Nielsen“, „Bentley Systems“ jau įkūrė savo paslaugų centrus. Tačiau spartesniam paslaugų centrų kūrimuisi Kaune trukdo modernių biuro pasiūlos trūkumas.

„Kaunas negalėjo ir šiuo metu realiai negali pasiūlyti didesnių ir racionaliai suplanuotų patalpų tokiems paslaugų centrams, todėl akivaizdu, kad dalis investuotojų pasirinko Vilnių“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Dažnu atveju svarbu ne tik kur įsikurs paslaugų centro darbuotojai, tačiau ir tai, kokios yra biuro plėtros galimybės ateityje. „Paslaugų centrų plėtra dažniausiai yra planuojama etapais, todėl itin svarbu, kur link galės plėstis jau veikiantis centras – ar tame pačiame pastate, ar šalia planuojamuose plėtoti pastatuose, ar tik kitoje miesto vietoje“, – pastebi S. Vagonis. Akivaizdu, kad Kaune, palyginti su Vilniumi, esamų ir planuojamų biuro projektų pasiūla yra itin skurdi, todėl pritraukti naujų investuotojų į antrą pagal dydį miestą yra sudėtingiau nei į sostinę.

Šių metų viduryje laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sudarė 4,4 % ir siekia 23 050 m2. Pastebėtina, kad šiuo metu naujos biuro patalpos yra greitai įsisavinamos jau projektų statybos metu ir laisvų patalpų lygio šuolis rinkoje yra fiksuojamas nebent išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo visiškai užbaigtos biurų pastato statybos šalia Ukmergės gatvės. Iš „Šiaulių banko“ pastatą įsigijęs „Invalda privatus kapitalas“ per trumpą laiką baigė pastato įrengimo darbus ir jį pristatė rinkai, todėl pirmąjį šių metų ketvirtį jis buvo tuščias ir laisvų patalpų lygis Vilniuje ūgtelėjo nuo 3,9% (2014 metų pabaigoje) iki 4,9% (2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje).

Komentarai

statyba ir architektura
archicad